Malaita

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Topografinis Malaitos žemėlapis.

Malaita – sala Saliamono Salose, didžiausia Malaitos provincijoje. Tai kalnuota tropinė sala, kurios miškai ir upių sistemos nėra gerai išnaudotos. Malaitoje gyvena daugiausiai žmonių iš visų Saliamono Salų, 140 tūkst. t. y. daugiau nei penktadalis valstybės gyventojų[1]. Didžiausias miestas ir provincijos sostinė yra Aukis šiaurės vakariniame krante.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai vietiniai vadina Mala, o kai kuriuose dialektuose Mara ar Mwala. Malaita ar Malayta atsirado XVI a. ispanų tyrinėtojų, kurie lankėsi saloje ir tvirtino, kad tai tikrasis salos pavadinimas, kelionių žurnaluose. Pirmąkart jie pamatė salą iš Santa Isabelės, kur ji vadinama Mala. Viena teorija teigia, kad ita buvo pridėta, nes Bughotu kalboje reiškia „ten“"[2]. Vyskupas George Augustus Selwyn vadino salą Malanta 1850 m. Sala buvo vadinama Mala valdant britams. Dabar Malaita minima oficialiuose dokumentuose. Sala taip pat vadinama Didžiaja Malaita, nes greta yra mažesnė Pietų Malaita.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Malaita yra siaura sala, 164 km ilgio ir 37 km pločio plačiausioje vietoje. Ji tesiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius. Tačiau vietiniai ir oficialųs dokumentai teigia, kad ji tesiasi iš šiaurės į pietus patogumo dėlei. Pietvakariuose yra Nepakeičiamas sąsiauris, kuris skiria Malaitą nuo Gvadalkanalio ir Floridos salų. Į šiaurės rytus ir rytus yra atviras Ramusis vandenynas, išskyrus mažą Sikaianos salą. Šiaurės vakaruose yra Santa Isabelės sala, o iškart pietvakariuose – Pietų Malaita (Maramasike). Abi Malaitas skiria Maramasikės sąsiauris. Toliau į pietvakarius yra Makira, piečiausia iš didesnių Saliamono Salų.

Malaitos klimatas yra labai drėgnas. Saulė yra zenite virš Malaitos, tai ypač pasireiškia lapkritį ir vasarį.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. The National Statistics Office gives the estimated 2007 population of the whole province, including Small Malaita and other outlying islands, as 149,180.
  2. W.G. Ivens. Melanesians of the South-east Solomon Islands. London: Kegan Paul, Trench, Trubner, & Co., 1927; 22-23.