Sanžilės kanalas

Sanžilės kanalas – 8 km ilgio, 2 m gylio ir 8 m pločio kanalas tarp Lėvens (48 km nuo jos žiočių) ir Nevėžio. Iškastas 1930 m. norint sumažinti Lėvens potvynius. Šiuo kanalu iš Lėvens į Nevėžį vidutiniškai nuteka 3,29 m³/s vandens. Vandens kritimui sušvelninti įrengti trys slenksčiai.

Turi du intakus: Lokupė (dešinysis) ir Siesrautis (kairysis).

Per kanalą pastatyti keturi tiltai (palei srovę):

• kelio Panevėžys – Pušalotas (pastatytas 1936 m., neseniai rekonstruotas);
• siaurojo geležinkelio Panevėžys – Joniškėlis (pastatytas 1937 m., 32 m ilgio ir 8 m aukščio);
• geležinkelio Radviliškis–Daugpilis (nutiesto 1871–1873 m., rekonstruotas 1935 m.;
• kelio Panevėžys – Šiauliai.

Istorija

Upelis

Kaip upelis Sanžilė susiformavo Sanžilės senslėnyje nuslinkus ledynui. Prieš apytiksliai 9 tūkst. metų (ilgalaikio šiltmečio pradžioje) senslėnis jungė Lėvenį su Nevėžiu. Prieš 8–5 tūkst. metų (Atlantiniu laikotarpiu) pavasariais Nevėžis virsdavo 130 km ilgio ežeru ir Lėvuo per senslėnį nutraukdavo vandenis į Dauguvos baseiną. Tačiau ilgainiui Nevėžio pavasario nešmenys užpildė šį senslėnį ir Sanžilė virto mažu upeliu ir nutrūko ryšis su Lėveniu.

Kanalas

Idėja sujungti Lėvenį ir Nevėžį kilo dar XVIII a. pabaigoje. Planas prisimintas 1984 m. Rusijos valdžiai pradėjus įgyvendinti Dubysos–Ventos kanalo projektą. Po tyrinėjimų Nevėžio–Lėvens kanalo projektas buvo atmestas kaip netinkamas vandens keliui.

Tarpukariu melioratoriams sutvarkius Lėvens aukštupį, smarkiai padidėjo jos žemupio debitas. Polaidžių ir liūčių metu vanduo pasiekdavo Sanžilės ištakas, išsiliedavo slėnyje ir užtvindydavo 20-ies kaimų laukus. Lėvens reguliavimui iki Mūšos vagos tvarkymo darbai buvę per brangūs, todėl pasiūlyta dalį vandens nukreipti į Nevėžį. Iš trijų pasiūlytų kanalo variantų – aukščiau Panevėžio, tarp Vabalos ir Venslaviškių; ties Panevėžiu; žemiau Panevėžio, ties Bernatoniais ir Berčiūnais – buvo pasirinktas trečiasis kaip pigiausias. Kasimo darbai prasidėjo 1930 m. birželį ir baigėsi tų pačių metų lapkritį. Darbai kainavo 250 000 litų.

Iš pradžių ištakose dar būta slenksčio, tačiau per kelis metus buvo visiškai nuplautas ir vanduo iš Lėvens pradėjo tekėti natūraliai.

Pavadinimo kilmė

Seniausias Sanžilės pavadinimo paminėjimas aptiktas 1694 m. Upytės žemės teismo dokumentuose kaip Sonžylė. Tarpukariu pavadinimas rašytas įvairiai: Sonžyla, Sanžylė, Sanžila. Manoma, kad vardas kilęs iš priešdėlio san- vedinio iš šaknies žil-, todėl siejamas su lietuvių kalbos žodžiais žilas (baltas, nubalęs), žilti (darytis žilam), žylis (žilumas).

Tuo tarpu dviejų intakų etimologija pakankamai aiški. Dešiniojo intako Lokupės pavadinimas kildinamas iš lietuviškų žodžių lokys, lokė, o kairiojo Siesrauto – iš žodžių srūti, strūti (plaukti, lietis, tekėti).

Šaltinis

Pagrindinis straipsnio šaltinis: Petras Juknevičius, Laura Vasiliauskaitė. Sanžilė. Panevėžys: 2003. – 29 p.