Salvinija Giedrimienė
Salvinija Giedrimienė (g. 1948 m. lapkričio 16 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vyras Andrius Giedrimas. 1971 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokytojai Juozas Balčikonis, Vladas Daujotas, Sofija Veiverytė. 1989–1995 m. Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytoja, nuo 1992 m. docentė.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė modernių monumentalių plokštuminių, reljefinių, erdvinių gobelenų, aplikacijų. Ankstyvieji gobelenai netaisyklingo formato, su originaliais faktūriniais, ažūriniais elementais („Sportiniai žaidimai“ 1976 m., „Atodrėkis“ 1987 m.). Devintame dešimtmetyje sukūrė gobelenų gamtos, etnografine, istorine tematika („Pralekiantis ekspresas“ 1980 m., „Kintantys motyvai“ 1982 m., „Atbundantys laukai“ 1983 m., „Neramios šviesos“ 1984 m., „Languotas audinys“ 1986 m., „Juostuotas audinys“ 1987 m.). Gobelenai lygaus klasikinio audimo, konstruktyvios, aiškaus piešinio kompozicijos, niuansuotų spalvų, su ryškiais akcentais arba abstraktaus ritmo su erdviniais elementais. Nuo 1990 m. audžia religinės tematikos smulkaus pynimo gobelenus („Kryžius“ 1992 m., „Gailestingumo Motina“ 1994–1995 m., „Vilties šviesa“ 1992 m., Palaimintojo J. Matulaičio bažnyčioje Vilniuje, gobelenų ciklas „Kryžiaus kelias“ 1996–1999 m. ir „Prisikėlimas“ 1999–2002 m., Šv. Juozapo kunigų seminarijoje Vilniuje). Nuo 1972 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios parodos surengtos 1989 m. ir 1998 m. Vilniuje.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1982 m. – Erfurto taikomosios dailės kvadrienalės Didysis prizas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Nijolė Žilinskienė. Salvinija Giedrimienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 641 psl.