Potvynis (hidrologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Potvynis (upė))
Potvynis Nemuno deltoje ties Šlažų tiltu

Potvynis – kasmetinis, pastovus upės vandens lygio pakilimas. Jo metu vanduo užpildo ne tik vagą, bet ir užlieja salpą, lankas. Potvynį gali sukelti kasmetinis pavasarinis sniego tirpimas, vasarinis kalnų ledynų tirpsmas, lietingojo laikotarpio sukeltas vandens perteklius.

Lietuvos upėse vyksta pavasarinis potvynis, kuris įprastai prasideda kovo mėnesį. Potvynio metu vandens lygis upėse kyla 10-16 dienų. Trunka 40-60 dienų. Miškinguose, pelkėtuose upių baseinuose potvynis ilgesnis, bet ne toks stiprus kaip laukais tekančių upių. Potvynių metu vandens lygis upėse pakyla 1,5-6,0 m. Kasmetinio potvynio metu paprastai užliejama Nemuno delta, didesnių upių slėnių objektai. Reguliarus potvynis gali virsti užtvindymu (stichine nelaime) ledo sangrūdoms užkimšus upės vagą[1].

Vasariniai potvyniai būdingi iš kalnų ištekančioms upėms (Nilas, Terekas, Rona) arba arktinės zonos upėms, kur sniego tirpsmas įsibėgėja tik vasarą (Makenzis, Jukonas, Indigirka). Lietingojo laikotarpio sukelti potvyniai būdingi subekvatorinio, musoninio klimato srities upėms (Mekongas, Nigeris, Jangdzė).

Potvynis nemaišytinas su poplūdžiu – netikėtu vandens lygio pakilimu upėje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Potvynis (hidrologija). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 420-421