SBA Grupė

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

SBA Grupė (anksčiau "Koncernas SBA") – Lietuvos baldų gamybos, nekilnojamojo turto (NT), investicijų valdymo, tekstilės ir kitų veiklų bendrovė.[1]

SBA Grupė

Forma	UAB
Įkurta	1990
Centrinė būstinė	Upės g. 21-1, LT-08128 Vilnius, Lietuva
Savininkas (-ai)	A.Martinkevičius
Darbuotojų	4100
Tinklalapis	https://www.sba.lt/lt

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. pradeda veikti koncernas "SBA" [2]

1996 m. pagal sutartį su IKEA pradėti gaminti baldai.

2002 m. pasirašoma sutartis dėl tarptautinio džiazo festivalio KAUNAS JAZZ rėmimo.

2016 m. Šilutėje, minint „Šilutės baldų“ 125 m. jubiliejų, pristatytas bendruomenės projektas „Šilutės siena“.

2019 m. Kauno Vienybės aikštės atnaujinimo architektūrinė koncepcija pelnė aukščiausią įvertinimą tarptautiniuose Vokietijos Dizaino apdovanojimuose.

2021 m. pakeistas pavadinimas į SBA Grupė.

Veiklos sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai sektoriai – baldų gamyba, nekilnojamasis turtas, tekstilė, investicijų valdymas.

Prekės eksportuojamos į 50 pasaulio šalių: ES, JAV, Artimuosius Rytus, Indiją, Kanadą, Kiniją, Australiją. Vienas didžiausių partnerių – IKEA.

Priklausančios įmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„SBA Home“ – valdo SBA baldų gamybos sektorių – 4 baldų gamybos ir 1 logistikos įmonę. Grupei priklauso „Klaipėdos baldai“, „Šilutės baldai“, „Inno Line“, „Visagino Linija“, logistikos centras „Innovo logistika“.

SBA Grupė valdo ir vieną didžiausių Baltijos regione minkštų baldų gamintoją „Kauno baldai“.

„SBA Urban“ (anksčiau „Urban Inventors“) – SBA grupės NT vystymo kompanija. „SBA Urban“ strategines kryptis įgyvendina per tris antrines bendroves: „Urban HUB“, „Urban LIVE“, „Urban WIND“.

„Utenos trikotažo“ grupė – valdančioji SBA tekstilės grupės kompanija, kurią sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su bendrovėmis „Šatrija“, „Mrija“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]