SAPARD

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
AB Kauno grūdai – viena iš daugelio įmonių, pasinaudojusių SAPARD parama

SAPARD (angl. Special Accession Programme for Agriculture and Rural Development) – specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programa. ES plečiantis, dauguma Vidurio ir Rytų Europos šalių savo žemės ūkio politika neatitiko ES krypčių ir reikalavimų. Bendrija, norėdama, kad šalys–kandidatės pasirengtų įgyvendinti teisinius technologinius reikalavimus, nustatė paramos šaltinius bei jų skyrimo tvarką.

Europos Taryba 1999 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą teikti finansinę paramą šalims kandidatėms pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą – SAPARD. Prioritetines sritis turėjo rinktis pačios valstybės. SAPARD pagalba turėjo sietis su viena ar keliomis iš 15 nurodytų krypčių, palaipsniui priderinant vykdomą nacionalinę politiką prie ES kaimo plėtros politikos. Paramos lėšos, kaip ir ES struktūrinių fondų lėšos, buvo skiriamos tuo pačiu principu, t. y. per daugiametes programas.

Programa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradedant 2000 m. kasmet iki 2006 m. per SAPARD 10 šalių–kandidačių žemės ūkio sektoriui buvo skiriama 520 mln. eurų. Paramos suma kiekvienai šaliai kandidatei buvo skiriama, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, tokius kaip žemės ūkyje dirbančių gyventojų skaičius, žemės ūkio teritorija, Bendrąjį nacionalinį produktą ir kitus.

SAPARD parama buvo skiriama su sąlyga, kad projektai bus bendrai finansuojami ir iš šalies nacionalinės paramos fondų. Projektų finansavimo schema: po 50 proc. privačių ir valstybinių lėšų, tame tarpe valstybinę paramą sudarė 75 proc. SAPARD ir 25 proc. – biudžeto lėšų. ES paramos lėšų grąžinti nereikėjo, nes tai nebuvo paskola, išskyrus tuos atvejus, kai parama buvo panaudojama ne pagal paskirtį. Europos Komisija griežtai kontroliavo kaip ši parama buvo naudojama. ES galėjo sustabdyti ar net nutraukti programos finansavimą, nustačius netinkamus paramos naudojimo atvejus.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje SAPARD programos administravimas buvo pavestas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Ji buvo įgyvendinama remiantis Nacionaline žemės ūkio ir kaimo plėtros programa, kuri oficialiai patvirtinta 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 3329. Šios programos įgyvendinimui ES numatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtrai kasmet iki 2006 m. skirti apie 29 829 mln. eurų, kiekvienais kitais metais prie šios sumos papildomai pridedant po 1,7 procentą.

Sprendimu Nr.3329 buvo patvirtintos 8 prioritetines kryptys, pagal kurias SAPARD parama turėjo pasiekti šalis–kandidates. Dėl griežtų SAPARD kriterijų ir kitų priežasčių Lietuva pasinaudojo ne visomis:

  1. investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą;
  2. žemės ūkio produktų perdirbimas;
  3. ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas;
  4. kaimo infrastruktūros plėtimas;
  5. profesinis mokymas.

Lietuvoje SAPARD lėšų teikimas susidūrė su daugeliu kliūčių, ypač dėl investicijų finansavimo iš savų arba skolintų šaltinių, dėl menkų žemdirbių finansinių išteklių, kuriais privaloma padengti investicinio projekto savąją dalį. Bankai paskolų neteikė, nes pastarieji neturėjo pakankamo turtinio užstato. Dėl nestabilios padėties žemės ūkyje bankai žemės ūkį laikė padidintos rizikos sritimi. Daug pinigų išdalyta neapskaičiavus galimybių, neatlikus išsamių tyrimų, kokias verslo šakas reikėtų remti pirmiausiai ir panašiai. Daugelis gavusių lėšas bendrovių bankrutavo, neatidavusios valstybei priklausančios dalies. Skirstant šias lėšas, suklestėjo finansinės aferos ir kriminalai, iškelta eilė rezonansinių bylų dėl neteisėto lėšų pasisavinimo.[1] [2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]