Sūrožemiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sūrožemio profilis

Sūrožemiai (Solonetz) – sausringų stepių dirvožemių sistematinė grupė. Susidarę žemesnio reljefo vietose. Profilis – ryškiai diferencijuotas. Ne giliau kaip 100 cm gylyje turi natringąjį Btn diagnostinį horizontą, kuriame daug natrio, magnio druskų ir judrių molio dalelių, kurių 15–40 % daugiau negu virš jo esančiuose horizontuose. Viršutinis pilkšvasis humusinis horizontas menkai struktūringas, nestoras. Sausi sūrožemiai būna kieti, supleišėję į luistus, įmirkę išbrinksta, lipnūs.[1]

Sūrožemiai paplitę sausringame žemyniniame klimate (400–500 mm per metus). Randami kartu su druskožemiais, juodžemiais, kaštonžemiais, verstžemiais. Užima 8 % pasaulio dirvožemio dangos (apie 135 mln. ha). Paplitę Ukrainoje, Rusijoje, Kazachijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje.[2]

Sūrožemio augalija

Sūrožemiai, kurių viršutinis horizontas gana storas, šviežiai išdirbti būna derlingi.[2] Gipsinami, giliai ariami, tręšiami, drėkinami, apsėjami daugiametėmis žolėmis tinka žemdirbystei.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 sūrožemiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  2. 2,0 2,1 World reference base for soil resources 2014, FAO.