Sėklų skarifikacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sėklų skarifikacija (iš lot. scarifico 'braižau') – sėklos luobelės praardymas, naudojant mechaninį poveikį (dilinimas, įrėžimas, įpjovimas), kartais šiluminį poveikį ar chemikalus, siekiant paskatinti sėklos dygimą.
Mechaninės skarifikacijos pavyzdys būtų sėklos patrynimas švitriniu popieriumi, o cheminės – ėsdinimas sieros rūgštimi.

Skarifikacija dažna gamtoje, ji svarbi daugelio augalų sėklų dygimui. Jos esmė yra sėklos luobelės praardymas mechaniniais, terminiais ar mikrobiniais metodais. Gamtinė skarifikacija paskatino sukurti dirbtinę skarifikaciją kai kurioms mažai daigioms sėkloms.[1]

Čiaparalės augalų bendrijose daugelio rūšių sėklos efektyviai dygsta patyrusios gaisrinę skarifikaciją.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dennis R. Pittenger (2002) California Master Gardener Handbook, University of California Division of Agriculture and Natural Resources, ANR Publications, 702 pages ISBN 1879906546