Švitrinis popierius

Elektrinis įrankis su švitrinio popieriaus juosta

Švitrinis popierius arba šlifavimo popierius – lanksti abrazyvinė medžiaga, kurią sudaro audinio arba popieriaus pagrindas, padengtas abrazyviniais grūdeliais (milteliais). Jis skirtas įvairių medžiagų (metalo, medžio, stiklo, plastiko) paviršių apdorojimui rankiniu būdu arba su elektrinių įrankių pagalba: senų dažų pašalinimui, dažytų paviršių šlifavimui, paviršių paruošimui prieš gruntavimą ir dažymą ir kt.

Švitrinio popieriaus pagrindui gaminti naudojama nebalinta spygliuočių medžių plaušiena. Abrazyviniai grūdeliai gaminami skirtingo dydžio, iš aliuminio oksido (korundo) ar silicio karbido. Grūdelių rišamoji medžiaga yra iš sintetinių dervų, apsauganti popierių nuo jų išbyrėjimo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą švitrinis popierius paminėtas XIII a. Kinijoje. Jam gaminti naudotos sumaltos kriauklės, sėklos ir smėlis, natūraliais klijais pritvirtinti prie pergamento. Kai kurios tautos šlifavimui naudojo šiurkščią ryklių odą. Šiuolaikiniu švitrinio popieriaus išradėju laikomas anglas John Oakey (1813–1887). Dirbdamas pameistriu muzikos instrumentų dirbtuvėse, jis pradėjo gaminti pirmą švitrinį popierių, ant popieriaus klijuodamas smėlį ir susmulkintą stiklą. Ilgainiui jis atidarė įvairių šlifavimo priemonių fabriką.

Popieriaus šiurkštumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuo šlifavimo grūdeliai stambesni, tuo popierius šiurkštesnis. Šiurkščiausias popierius žymimas skaičiais nuo 40 iki 60, švelniausias – nuo 220 ir daugiau. Kuo skaičius mažesnis, tuo popierius šiurkštesnis. Pagal šlifavimo grūdelių dydį švitrinis popierius skirstomas:^[1]

šiurkštus 40-60: naudojamas pradiniame šlifavimo etape, norint greitai, grubiai nulyginti paviršius;
vidutiniškai šiurkštus 80-100: apdoroti paviršiams, ant kurių yra didelių įbrėžimų, šiurkščių dėmių ir žymių;
vidutinis 120-150: apdoroti paviršiams, kurie jau buvo šlifuoti stambiu švitriniu popieriumi;
švelnus 180-220: kruopščiam darbui, norint, kad paviršiai įgautų glotnumo, blizgesio;
labai švelnus > 220.

Šlifavimo technika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šlifuoti paviršiams naudojama šlapia ir sausa technika. Vandeniui atsparų popierių galima plauti, šlapiai šlifuojant nebūna dulkių, todėl popierius beveik neužsikemša, ilgiau tarnauja. Minkšti paviršiai, paviršiai su sakais, dervomis, dažais ir kitais teršalais gali greitai užkimšti švitrinį popierių. Švitrinį popierių galima naudoti bet kokiam šlifavimui, šlapiam ir sausam šveitimui bei poliravimui.

Šlifavimo darbams atlikti su elektriniais įrankiais naudojamos įvairios priemonės iš švitrinio popieriaus:

lipnūs apvalūs šlifuojamieji diskai, 125 mm skersmens;
lipnūs trikampiai lapeliai, 96 x 96 x 96 mm dydžio, trikampiams šlifuokliams;
lipnūs keturkampiai lapeliai, 145 x 100 mm, orbitiniams šlifuokliams;
ištisinės šlifavimo juostos, 75 x 457, 75 x 533 ar 686 x 50 mm, juostiniams šlifuokliams.