Rusijos miestų nuostatai
Rusijos miestų nuostatai, Miestų nuostatai – Rusijos imperijos 1870 m. miestų reforma.
Reforma[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal imperatoriaus 1870 m. birželio 28 d. patvirtintus nuostatus luominė miesto vadovybė buvo pakeista neluomine savivaldybe. Jos tvarkomąja institucija tapo miesto dūma, kurią kas 4 metus rinkdavo nekilnojamojo turto savininkai ir verslininkai, mokantys miestui mokesčius. Dūmos vykdomąja institucija buvo jos narių renkama miesto valdyba. Miestų savivaldybes kontroliavo – tvirtino rinkimų rezultatus, sprendė ginčus, tyrė skundus, svarstė biudžeto sąmatas ir kiti – gubernijų miestų reikalų komitetai. Mažesniuose miestuose ir didesniuose miesteliuose miestų valdybas sudarė miestiečių renkamas seniūnas ir keletas narių, kituose miesteliuose – seniūnas ir jo pavaduotojas. 1892 m., per Aleksandro III kontrreformas miesto savivaldybės rinkėjų turto cenzas buvo gerokai padidintas, todėl rinkėjų sumažėjo; visus svarbesnius miesto dūmos sprendimus turėjo tvirtinti gubernatorius.
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje, t. y. Vilniaus ir Kauno gubernijose, reforma buvo padaryta 1876 m. Suvalkų gubernijoje, kaip ir visoje Lenkijos karalystėje ji nebuvo vykdoma. Miesto dūmos ir valdybos pirmininkas (miesto gaiva) ir čia buvo renkamas, bet jį galėjo skirti ir gubernatorius. 1892 m. miestų nuostatai Lietuvoje įgyvendinti 1893 m., pagal juos iš rinkėjų pašalinta dalis nekrikščionių (daugiausia žydai), nors ir atitinkančių turto cenzą.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rusijos miestų nuostatai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 62 psl.