Rusijos Federacijos žemės kodeksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rusijos Federacijos agrarinis kodeksas (rus. Земельный кодекс Российской Федерации - „Rusijos Federacijos žemės kodeksas“, ЗК РФ, Nr. 136-ФЗ) – kodifikuotas teisės norminis aktas, pagrindinis Rusijos agrarinės teisės šaltinis, federalinis įstatymas. Agrarinį kodeksą priėmė Valstybės Dūma 2001 m. rugsėjo 28 d, Rusijos Federacijos taryba pritarė 2001 m. spalio 10 d. Žemės kodeksas įsigaliojo 2001 m. spalio 25 d.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kodeksą sudaro 18 skyriai (103 straipsniai):

  1. Bendrosios nuostatos
  2. Žemių apsauga
  3. Žemės nuosavybė
  4. Nuolatinis (neterminuotas) naudojimasis, paveldimas žemės sklypų valdymas, ribotas naudojimasis svetimais žemės sklypais (servitutas), žemės sklypų nuoma
  5. Teisių į žemę atsiradimas
  6. Žemės sklypų bendrasavininkų, žemės naudotojų ir nuomininkų teisės ir pareigos
  7. Teisių į žemę pasibaigimas ir ribojimas
  8. Žemės paėmimas valstybės ir municapalinėms reikmėms
  9. Žemės teisių gynimas ir žemės ginčų nagrinėjimas
  10. Mokėjimas už žemę ir žemės vertinimas
  11. Žemių monotoringas, žemėtvarka ir valstybinis žemės kadastras
  12. Žemės teisės aktų laikymosi, apsaugos ir naudojimosi žeme kontrolė (žemės kontrolė)
  13. Atsakomybė už teisės pažeidimus žemės apsaugos ir naudojimo srityje
  14. Žemės ūkio paskirties žemės
  15. Gyvenviečių žemės
  16. Pramonė, energetikos, transporto, ryšių, radio stočių, televizijos, informatikos [objektų] paskirties žemė, kosmoso tyrimų, gynybos, saugumo ir kitos specialios paskirties žemė
  17. Saugomų teritorijų ir objektų žemė
  18. Miško fondo, vandesn fondo ir rezervo [fondo] žemė.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]