Rokoniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Rokoniai
Rokoniai, panorama.JPG
Rokonių reginys

Rokoniai
Koordinatės 55°44′20″š. pl. 23°53′42″r. ilg. / 55.739°š. pl. 23.895°r. ilg. / 55.739; 23.895 (Rokoniai)Koordinatės: 55°44′20″š. pl. 23°53′42″r. ilg. / 55.739°š. pl. 23.895°r. ilg. / 55.739; 23.895 (Rokoniai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Radviliškio rajono savivaldybės vėliava Radviliškio rajono savivaldybė
Seniūnija Šeduvos miesto seniūnija
Gyventojų skaičius 48 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka RokoniaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Rokóniai

Rokoniai – kaimas Radviliškio rajone, prie geležinkelio ruožo ŠeduvaPanevėžys. Šiauriniu pakraščiu prateka Kurys.

Rokoniai įsikūrę 15 km į pietryčius nuo Šeduvos. Kaimynystėje – Labos geležinkelio stotis, Areiniškių dvaras, Butėnų, Daukantų, Vaižgų, Džiugonių kaimai. Netoli yra didžiausia šio krašto gyvenvietė Sidabravas. Yra Rokonių bažnyčia, aerodromas.

Autobusų stotelė. Rąstinis namelis – ir užuovėja keleiviams, ir vieta Gegužinės pamaldoms
Statoma Rokonių bažnyčia, 2014 m.
Įvažiavimas į kaimą – asfaltuotu keliu

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rokonių vaitystė sudaryta 15541555 m. Jai buvo priskirti šeši kaimai, kurie buvo išplanuoti ir įkurti į rytus nuo Šeduvos miestelio, tarp Daugyvenės ir Kiršino upelių, prie kelio Naujamiestis–Šeduva. Vaitystei pavadinimas duotas nuo Rokonių kaimo vardo. 1554 m. įkurtuose Rokoniuose buvo priskirta 26 valakai ir 10 margų žemės. 1555 m. revizoriams sudarant kaimo aprašymą, 21 valakas jau buvo paimtas žemdirbių. Pažymėta, kad iš 26 Rokonių kaimo valakų 21 valako žemė priskirta vidutinei. Kaimo gyventojams uždėtos įvairios prievolės, laisvuose valakuose nustatyti mokesčiai, kaimo žemių ribos.[1] [2]

Nuo seno žinomas Rokonių dvaras. Garsus archeologas Petras Tarasenka nurodo dvaro lauke, Žvirkalnyje, buvusį milžinkapį. Laikui bėgant jis buvo sunaikintas. Dvaro savininkas Matas Tracevskis laikomas Sidabravo bažnyčios įkūrėju. Nors dvare vyravo lenkų kalba, jame tarnaujantys kaimiečiai kalbėdavo lietuviškai. Minėtina ir tai, kad dvare vykdavo klojimo vaidinimai, gegužinės pamaldos, užklysdavo ir cirkas. Dvare veikė pieninė.

Susikūrus nepriklausomai Lietuvai rytinė dvaro žemės dalis išdalyta savanoriams ir bežemiams iš Baisogalos, Grinkiškio, Rozalimo, bet daugiausia iš Smilgių valsčiaus. Naujakurių kaimas Rokonių žemėje buvo pavadintas žemę matavusio matininko Daukanto pavarde. Po žemės reformos Daukantai išsiskirstė į viensėdijas.

1923 m. kaime buvo 41 ūkis su 198 gyventojais, dvare nurodytas 1 ūkinis vienetas, kuriame gyveno 75 žmonės.

Apie 1925 m. Rokoniuose įsikūrė pradinė mokykla, tačiau ji egzistavo neilgai. Rokonių vaikai mokėsi netolimame Sidabrave.

1942 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, didžiausias seniūnijoje buvo Rokonių kaimas. Jame – 52 ūkiai su 228 gyventojais.

Antrojo pasaulinio karo metais frontas per apylinkę pasitraukė per vieną naktį, ir kaimas beveik nenukentėjo. Tačiau į karą buvo pašaukta ir žuvo kaimo vyrų. Po karo likusieji kaime rėmė partizanus, nakvindino juos, slėpdamiesi vieni nuo kitų. Pokario metais prasidėjo tremtys – išvežtos Lasausko, Kulbeckų, Stankūnų, Daukšų, Stalionių, Švagždžių šeimos.

1949 m. įkurtas kolūkis „Rokonių vienybė“ (pirm. Kazimieras Balnionis). Naudotas antspaudas, pagamintas su gramatine klaida – „Rūkonių vienybė“. Kai sujungė keturis kaimus, kolūkį pavadino „Raudonąja vėliava“ (pirm. Vladas Kriščiūnas).

Šiandieninio kaimo centre gyveno Aglinskų, Kudžmų, Tamošiūnų šeimos. Už Kudžmų gyveno Valiai, Žilinskai, Lasauskai, Kulbeckai, Šimkevičiai, Lukoševičiai, Mikolaičiai. Daugiausia kaime buvo Tamošiūnų ir Žilinskų.

Kaime, netoli Areiniškių dvaro, šliejosi kapinės. Jos jau prieš pusšimtį metų uždarytos. Apie tas kapines apylinkėje sklandė įvairiausių pasakojimų. Tvirtinama, kad ten buvo laidojami mirusieji maro metais.

Po Nepriklausomybės atkūrimo Rokoniuose įsikūrė stambus Šeduvos krašto ūkininkas Kazimieras Masilionis, čia atsiėmęs tėvų žemę ir tapęs gabiu organizatoriumi, kaimo lyderiu, mecenatu.

Lėktuvų angaras

Rokonių aerodromas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rokonių aerodromu vadinama čia 2018 m.[3] įrengta privati oro skrydžių lauko aikštelė, atitinkanti Civilinės aviacijos administracijos taisyklių reikalavimus.[4] Ji skirta laikinai ultralengviesiems orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti dienos metu. Gruntinio kilimo ir tūpimo tako dydis 365 x 24 m, šalia įrengta minimali infrastruktūra: angaras lėktuvų saugojimui, pilotų namai. Naudojama mėgėjiškiems, pažintiniams skrydžiams.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieno seniausių ir labiausiai nutolusių nuo buvusio Šeduvos valsčiaus kaimų pavadinimą vietos gyventojai kildino nuo dažnų rūkų šiame tarp miškų įsikūrusiame krašte. Kalbininkai tvirtina, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio Rokas, pridedant aukštaitišką priesagą -oniai. Vietovės pavadinimas ilgai raštų ir šnekamojoje kalboje buvo „sudvigubintas“ – su u ir ū balsiais žodžio šaknyje. Šnekamojoje kalboje dažniau vartotas „Rukoniai“. Pastaraisiais dešimtmečiais įsigalėjo „Rokoniai“ kaip senesnis pavadinimas. Tokia forma minėtas jau XVI a. raštijoje.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1914 m. ir 2011 m.
1914 m. 1923 m.sur. 1942 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
212
198 (kaime)
14 (dvare)
273
198 (kaime)
75 (dvare)
228 175 140 115 87 70 48


Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png PAKALNIŠKIAI Areiniškiai Blank-50px.png
ŠEDUVA
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Beinorava
Butėnai SIDABRAVAS

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]