Rodų II dvaras
55°34′30″š. pl. 24°08′56″r. ilg. / 55.574992°š. pl. 24.148918°r. ilg.
| Rodų II dvaras | |
|---|---|
 Dvaro svirnas, sovietmečiu buvęs malūnu
| |
| Vieta | Rodai II, Panevėžio rajonas |
| Įkurtas | XV a. |
| Bajorų giminės | Švoinickiai |
| Parkas | Parko fragmentai |
| Pastatų būklė | Išlikę įvairūs pastatai |
Rodų II dvaro sodyba išlikusi Rodų II kaime, Krekenavos sen., Panevėžio rajone, netoli kelio 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys , pasukus iš jo Rodų tiltu per Upytės upelį.
Rodai – seniai apgyventa vietovė. Šiandien nedidelėje teritorijoje yra dvi – Rodų ir Naujarodžių buvusių dvarų sodybos. Rodų II dvaras taip pavadintas žemėtvarkos specialistų. Dar dvaras vadinamas Švoinickio Rodais. Išlikę dalis dvaro laikotarpio pastatų: kalvė, svirnas, kumetynas, tvartas, koplyčia, gyvenamasis namas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodų dvaras minimas nuo XV a. pradžios, tik nėra aišku – Pirmųjų ar Antrųjų Rodų. 1416 m. Krekenavos vietovė priklausė Rodų dvaro savininkams Vizgirdoms. Stanislovas ir Aleksas Vizgirdos buvo pirmosios Krekenavos bažnyčios fundatoriai. Ne kartą Rodai minimi ir XVI šimtmečio dokumentuose. Nėra patikimų duomenų, kam priklausė Rodų dvaras iki XIX a. Iš 1673 m., 1698 m. ir 1787 m. inventorių matyti, jog lažas Rodų dvare nekito – nuo kiemo trys dienos per savaitę: vasarą po du žmones, žiemą – po vieną. Taip galėjo būti dėl to, jog dvaras galėjo priklausyti vienai giminei.
Kilminga Švoinickių giminė žinoma nuo XVI a., o nuo 1604 m. minima Upytės pavieto teismo aktuose. Abejonių nekyla, kad XIX šimtmečio pradžioje Rodai tikrai priklausė Švoinickiams. D. Afanasfevo 1861 m. sudarytame statistiniame leidinyje minimi du Rodų dvarai, pažymėta, kad vienas priklausė Kordzikovskiams, kitas – Švoinickiams. Ten minima, jog 1859 m. Švoinickio dvare veikė spirito varykla, gyveno 76 žmonės.
Rodų dvare gimė, gyveno su pertraukomis ir mirė 1863–1864 m. sukilimo dalyvis Romanas Alekna Švoinickis (1845–1915). Liudomirui Švoinickiui priklausė du Rodų dvarai – Rody Gornyje ir Rody Dainyje. L. Švoinickis dvarą paveldėjo iš tėvo Kazimiero, kuris buvo vedęs kaimyninio Levaniškio dvaro savininko dukterį.