Rivino našlaitė
| Viola riviniana |
|---|
 Rivino našlaitė (Viola riviniana) |
| Mokslinė klasifikacija |
Rivino našlaitė (Viola riviniana), anksčiau dar vadinta rivinine našlaite – Lietuvoje gana dažnas našlaitinių šeimos daugiametis augalas, žydintis nuo balandžio iki birželio (kartais iki liepos) mėnesio.
Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gana žemas, 10-40 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias arba kylantis. Augalas turi rozetės ir stiebinius lapus. Lapai plačiai kiaušiniški (2-6 cm ilgio ir 1,5-5 cm pločio), kraštas retai dantytas, viršūnė smaili arba buka, lapalakščio pagrindas širdies formos. Prielapiai dantyti. Žiedai po vieną ant žiedkočio, išaugusio lapo pažastyje. Taurėlapiai plačiai lancetiški, smailiaviršūniai, jų priedėliai nevienodo dydžio. Žiedai blankiai melsvai violetiniai, žiedlapiai platūs ir ilgi (apie 1,5–2 cm).[1]
Buveinė ir paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Auga pavieniui arba retomis grupėmis įvairiuose (išskyrus šlapius) miškuose, miško pievelėse, kirtavietėse, pamiškėse, krūmuose. Visoje Europoje gana paplitusi rūšis. Aptinkama ir dalyje Šiaurės Afrikos.[2] Lietuvoje gana dažna. Už ją dažnesnės tik dirvinė, durpyninė, smiltyninė ir šuninė našlaitės.[3]
Panašios rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Panaši į kitas našlaičių rūšis. Atmetant rūšis, kurios turi tik stiebinius lapus (Rivino našlaitė turi ne tik stiebinius, bet ir rozetės lapus), panašiausia lieka tik miškinė našlaitė (V. reichenbachiana). Nuo miškinės našlaitės lengviausia atskirti pagal žiedo pentiną, kuris pas Rivino našlaitę yra balsvas, storas, buku galu (miškinės – plonas, ilgas, violetinis). Be to, Rivino našlaitės žiedai yra santykinai ryškesni.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Prieditis, Normunds (2005): Sugu enciklopedija "Latvijas daba. Augi. ". – Kompaktinis diskas (leidėjas GANDRS SIA).
- ↑ Viola riviniana // Raab-Straube, E. von & Henning, T.(2018): Violaceae. – In: Euro+Med Plantbase – the information resource for Euro-Mediterranean plant diversity. Aplankyta 2021-06-10.
- ↑ Lekavičius, A. (1989): Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas. 436 p.