Rinkodaros vadyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Rinkodaros vadyba (marketingo vadyba) – programų, skirtų sukurti, plėtoti ir išsaugoti naudingus mainus su tiksliniais pirkėjais analizė, planavimas, įgyvendinimas ir kontrolė, siekiant įvykdyti organizacinius tikslus. Rinkodaros vadyba apima paklausos reguliavimą, o tam reikia valdyti ryšius su klientais.

Teorijos[taisyti | redaguoti kodą]

Išskiriamos 5 alternatyvios koncepcijos, kuriomis vadovaudamosi organizacijos vykdo rinkodarą:

Gamybos koncepcija. Pagal teoriją, vartotojai atiduos pirmenybę produktams, kuriuos visada galima įsigyti ir kurių kaina labai priimtina. Tuo remdamasi bendrovė turi gerinti produktą ir jo paskirstymo efektyvumą. Tai viena iš seniausių teorijų, kuriomis vadovaujasi pardavėjai. Ši koncepcija gali būti naudinga dviem atvejais. Pirma, kai produkto paklausa viršija pasiūlą. Čia vadovai turi ieškoti būdų, kaip padidinti gamybą. Antra, kai produkto gamybos sąnaudos yra per didelės ir, norint jas sumažinti, reikia padidinti produktyvumą.

Produkto koncepcija. Ši koncepcija remiasi teiginiu, kad vartotojai atiduos pirmenybę produktams, kurių kokybė, charakteristikos ir savybės puikiausios, todėl organizacija turi nuolatos tobulinti produktus. Ši koncepcija gali būti pavojinga, nes gali nuvesti į „rinkodaros trumparegystę“. Tai reiškia, kad organizacijų vadovai per daug koncentruojasi į produkto tobulinimą ir mano, kad rinkai reikia tik to produkto, tačiau neatsižvelgia į tendencijas, kintančius poreikius bei situaciją ir neįvertina konkurencijos bei kaitos būtinybės.

Pardavimo koncepcija. Ši koncepcija remiasi nuostata, kad vartotojai nepirks pakankamai daug organizacijos produktų, jei ji nesiims energingų veiksmų šiems gaminiams parduoti ir reklamuoti. Dažniausiai tokia koncepcija taikoma, kai norima parduoti prekes, kurių specialiai vartotojas neieško – tai reiškia, kad reikia jį papildomai įtikinti. Taip pat ši strategija naudojama tose srityse, kuriose tiesiogiai nesiekiama pelno. Dažnai tokia koncepcija taikoma, kai susidaro perprodukcija. Organizacijos tikslas tampa parduoti ne tai, ko reikia rinkai, o tiksliai tą, ką organizacija gamina.

Rinkodaros koncepcija. Tai rinkodaros vadybos teorija, kuri teigia, kad įgyvendinti organizacijos tikslus galima tik išsiaiškinus tikslinių rinkų vartotojų poreikius bei norus ir suteikiant jiems pasitenkinimą efektingiau ir veiksmingiau negu tai daro konkurentai. Ši koncepcija dažnai painiojama su pardavimo koncepcija. Tačiau pardavimo koncepcija yra nukreipta iš vidaus į išorę ir pradinis taškas yra gamyba. Tuo tarpu rinkodaros koncepcija vadovaujasi iš išorės į vidų nukreipta perspektyva. Jos išeities taškas yra gerai apibrėžta rinka, čia dėmesys yra sutelktas į vartotojo poreikius, koordinuojama visa rinkodaros veikla, daranti jiems poveikį, o pelno siekiama sukuriant ilgalaikius ryšius su vartotojais, pagrįstus abipuse nauda ir vartotojo pasitenkinimu.

Socialinės rinkodaros koncepcija. Tai koncepcija, pagal kurią organizacija turi išsiaiškinti tikslinių rinkų poreikius, norus bei pomėgius ir suteikti vartotojui pageidaujamą pasitenkinimą efektyviau nei tai daro konkurentai ir taip, kad būtų išsaugota arba išaugtų vartotojų ir visuomenės gerovė. Socialinės rinkodaros koncepcija yra naujausia iš pateikiamų koncepcijų. Ši koncepcija ragina atsižvelgti į tris aplinkybes: bendrovės pelną, vartotojų norus ir visuomenės interesus. Iš pradžių dauguma bendrovių savo rinkodaros sprendimus grindė trumpalaikiu pelnu. Vėliau jos ėmė suprasti ilgalaikę vartotojų norų svarbą. Dabar daugelis bendrovių priimdamos rinkodaros sprendimus pradeda galvoti apie visuomenės interesus.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]