Ringiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Ringiai
JūrosIrAkmenosSantaka.JPG
Akmenos ir Jūros santaka Ringiuose

Ringiai
Koordinatės 55°21′29″š. pl. 22°14′28″r. ilg. / 55.358°š. pl. 22.241°r. ilg. / 55.358; 22.241 (Ringiai)Koordinatės: 55°21′29″š. pl. 22°14′28″r. ilg. / 55.358°š. pl. 22.241°r. ilg. / 55.358; 22.241 (Ringiai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Tauragės rajono savivaldybės vėliava Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija Mažonų seniūnija
Gyventojų skaičius 81 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Riñgiai
Kilmininkas: Riñgių
Naudininkas: Riñgiams
Galininkas: Ringiùs
Įnagininkas: Riñgiais
Vietininkas: Riñgiuose

Ringiai – kaimas Tauragės rajone, prie pat Pagramančio, dešiniajame Jūros upės krante. Visai šalia kaimo yra tauragiškių pamėgta stovyklavietė „13-tas kilometras“, kadangi nuo Tauragės iki Ringių yra būtent 13 km. Aptiktas senovės pilkapynas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čia buvusiame kapinyne rasta III–V a. dirbinių, tai įrodo jog Ringiai – labai sena gyvenvietė. Pirmą kartą Ringiai (Ringelauken) minimi 1395 m. kryžiuočių sudaryto kelio į Žemaitiją aprašyme kaip tarpinis punktas pakeliui iš Greižėnų į Kaltinėnų apylinkes [2]. 1561 m. kaime buvo 5 ūkiai, gyveno 7 gyventojai. Ilgainiui Ringiuose susidarė stambi privati valda – dvaras. XIX–XX a. pradžioje jį valdė Volmeriai. 1846 m. dvarui priklausė Ringių, Gudlaukio, Kuturių ir Pakuturių kaimai, iš viso net 1300 dešimtinių (1420 ha) žemės. 1927 m., vykdant žemės reformą, jau gerokai sumažėjęs dvaras panaikintas, jo valdos išdalytos naujakuriams bei girininkijai.

19561961 m., nepaisant jokių gamtosauginių normų, prie pat Jūros ir Akmenos santakos pastatytas gyvulininkystės kompleksas. Kelios jo kiaulidės, buvusi karvidė teberiogso iki šiol.

Iš šiaurinės Ringių dalies – Antringio – kilęs kalbininkas Petras Jonikas (19061996). 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus, tačiau dar 1939 m. spėjo pagarsinti gimtąjį kraštą išleisdamas knygą „Pagramančio tarmė“. Vartojant šiuolaikinius terminus joje aprašyta raseiniškių patarmės šnekta, kuria kalba šių apylinkių žmonės. Kalbininko gimtoji sodyba išlikusi, pažymėta koplytstulpiu.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[3] 1987 m.[4] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
88 89
47 (kaime)
42 (dvare)
131 132 78 96 81


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 431 psl.
  3. Ringiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 87 psl.
  4. Ringiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 552 psl.