Rimgaudas Abraitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rimgaudas Abraitis (g. 1934 m. sausio 1 d. Kaunas) – Lietuvos inžinierius energetikas, profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1962 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 19801984 m. stažavo Kijeve, Prahoje, Brno, Bratislavoje, Maskvoje ir Obninske.

19621997 m. Energetikos ir elektrotechnikos instituto (nuo 1984 m. Lietuvos energetikos institutas) mokslinis bendradarbis, nuo 1997 m. architektūros ir statybos instituto mokslinis bendradarbis. 1994 m. technologijos mokslų habilituotas daktaras. Nuo 1998 m. Kauno technologijos universiteto profesorius.[1] Lietuvos statybos inžinierių sąjungos narys.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ištyrė ir aprašė aukštos temperatūros medžiagų irimą greitajame dujų sraute, pasiūlė šio proceso modelį ir ardymo mechanizmą. Sukūrė technologiją suirusiam paviršiui atkurti, t. p. daug aukštoje temperatūroje erozijai atsparių medžiagų.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ugniai atspari keramika aukštų temperatūrų dujų sraute (monografija, 1984 m.)
  • Techninės keramikos technologija ir savybės. Architektūros ir statybos institutas. Kaunas, Technologija, monografija, 2002–2003

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimgaudas Abraitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 41 psl.