Rimantas Kmita

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rimantas Kmita
Gimė 1977 m. gruodžio 22 d. (46 metai)
Šiauliai
Veikla poetas, prozininkas, literatūros kritikas, žurnalistas
Alma mater 2001 m. Klaipėdos universitetas
Žinomas (-a) už Pietinia kronikas
Žymūs apdovanojimai

2017 m. Jurgos Ivanauskaitės vardo premija

Rimantas Kmita (g. 1977 m. gruodžio 22 d. Šiauliuose) – lietuvių poetas, prozininkas, literatūros kritikas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Šiauliuose. 1996 m. baigė Šiaulių 16-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Klaipėdos universitetą. Ten įgijo lietuvių filologijos ir režisūros bakalauro bei literatūrologijos magistro laipsnius. 2008 m. apgynė humanitarinių mokslų srities disertaciją „Poezijos modernėjimas totalitarinės tvarkos rėmuose, XX a. 7–9 dešimtmečiai“. Kurį laiką dėstė Klaipėdos ir Vilniaus universitetuose.

Šiuo metu dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, veda LRT radijo laidą „Literatūros akiračiai“. Publikuoja eseistiką kultūrinėje spaudoje. Nuo 2010 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Pirmasis R. Kmitos poezijos rinkinys pasirodė 1999 m. Vėliau, 2002 ir 2009 m. pasirodė dar du eilėraščių rinkiniai. 2016 m. išleistas pirmasis R. Kmitos romanas „Pietinia kronikas“, parašytas ne bendrine lietuvių kalba, o šiaulietiška šnekta. Ši knyga buvo išrinkta 2017 m. Lietuvos metų knyga suaugusiųjų kategorijoje[1].

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Originali kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nekalto prasidėjimo: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos Rašytojų sąjungos leidykla, 1999.
  • Upės matavimas: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2002.
  • Švelniai tariant: eilės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
  • Pietinia kronikas: popromanas. – Vilnius: Tyto alba, 2016.

Monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ištrūkimas iš fabriko: modernėjanti lietuvių poezija XX amžiaus 7–9 dešimtmečiais: monografija. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009.

Sudarymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Poezijos pavasaris 2004: almanachas. – Vilnius: Vaga, 2004.
  • S. Geda. Ugniabalsis niekas: poezijos rinktinė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013.
  • Nevienareikšmės situacijos: pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015.

Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • P. Lenz. Čia aš varatarius (iš šnekamosios Berno vokiečių k. vertė kartu su M. Roduner). – Langenthal: BaltArt, 2013.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]