Riešapelekės
Coelacanthiformes |
---|
Latimeria chalumnae |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Coelacanthiformes Huxley, 1861[1] |
Paplitimas |
Išlikusių dviejų riešapelekių rūšių natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulio vandenynuose |
Riešapelekės (Coelacanthiformes) – mėsingapelekių klasės žuvų būrys.
Riešapelekės kaip atskiras taksonas išsivystė prieš daugiau kaip 400 mln. metų, tačiau jų fosilijos neaptinkamos maždaug nuo to meto, kai išnyko dinozaurai.[2]
Iki 1938 m. riešapelekės buvo žinomos tik iš fosilijų. Mokslininkai manė, kad visi riešapelekėms priklausančios Latimerioidei pobūrio taksonai išnyko prieš daugiau nei 65 mln. metų. Bet 1938 m. atsitiktinai prie Pietų Afrikos krantų vakarų Indijos vandenyne buvo rasta išlikusi Latimeria chalumnae rūšis. Toks netikėtas latimerijų (Latimeria) genties atradimas reiškia, kad jos yra vadinamojo Lozoriaus efekto rūšis,[2] ir dabar latimerijos dažnai vadinamos „gyvosiomis iškasenomis“.
Šiuo metu žinomos dvi iki mūsų dienų išlikusios riešapelekių būrio rūšys – Latimeria chalumnae (atrasta 1938 m.) ir Latimeria menadoensis (aprašyta 1999 m.).
Šios senovinės kaulinės žuvys dienas leidžia slėpdamosios vandenyno urvuose, o naktimis išlenda maitintis. Jos gali užaugti iki 2 metrų ilgio ir sverti iki 90 kilogramų.[2]
2021 m. tyrėjai, naudodami pažangų amžiaus nustatymo metodą, ant riešapelekių žvynų suskaičiavo kalcifikuotas struktūras – tarsi skaičiuotų medžio augimo žiedus – ir nustatė, kad šios žuvys gali išgyventi iki 100 metų. Tyrimas taip pat parodė, kad jos lėtai pasiekia lytinę brandą: patinai pradeda daugintis nuo 40 metų, o patelės – nuo 58 metų. Be to, patelių nėštumo laikotarpis yra ilgiausias iš visų žinomų stuburinių – jis trunka penkerius metus.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ sciencedirect.com / New data on the coelacanth fish-fauna (Mawsoniidae) from the Late Jurassic and Early Cretaceous of Araripe Basin, Brazil; Thatiany Alencar Batista, Renan Alfredo Machado Bantim, Flaviana Jorge de Lima, Edilson Bezerra dos Santos Filho, Antônio Álamo Feitosa Saraiva; Journal of South American Earth Sciences | Volume 95, November 2019, 102280
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 livescience.com / West Indian Ocean coelacanth: The once-'extinct' Lazarus fish that can live for 100 years; By Megan Shersby | 19.08.2023