Riedo Puppo
| Riedo Puppo | |
|---|---|
| Gimė | 1920 m. rugpjūčio 11 d. Čerezeto di Martinjakas, Italijos karalystė |
| Mirė | 2002 m. kovo 13 d. (81 metai) Udinė, Italija |
| Veikla | mokytojas, eseistas |
| Alma mater | Florencijos universitetas |
Riedas Pupas (it. Riedo Puppo, 1920 m. rugpjūčio 11 d. Čerezeto di Martinjakas, Italijos karalystė – 2002 m. kovo 13 d., Udinė, Italija) – friulų mokytojas, eseistas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė kukliai gyvenančioje šeimoje. Mokėsi San Pjetro di Natizonės mokykloje, ją baigęs įstojo į Florencijos universitetą. Tapo mokytoju, vėliau ėmė dirbti profsąjungoje ir dėl to daug keliavo. Tikrąja R. Pupo mokykla vadinamas literatų sambūris, kurį vienijo Džuzepė Marketis. Šioje „Resultive“ vadinamoje grupėje jis tobulino savo friulų kalbą ir sustiprino savo friulišką tapatybę. Tokiu būdu pradėjo rašytojo, žurnalisto, teatro kūrėjo ir prozininko veiklą.[1]
Visą gyvenimą kūrė tik friuliškai. Publikavo straipsnius įvairiuose žurnaluose: „La Patrie dal Friûl“, „Strolic furlan“, „Sot la nape“, „Resultive“, „Friuli nel Mondo“, „Quaderni della FACE“, bet visų pirma jo straipsniai sutinkami Friulio dienraštyje „La Vita Cattolica“, jis per daugiau nei 30 darbo metų šiame dienraštyje friulų kalba redagavo keletą skilčių. R. Pupas išleido ne vieną knygą, jo kūrinių įtraukta į friulų antologijas. Jo šedevru laikomas įkvepiančių, meistriškų apsakymų rinkinys „Par un pêl“. R. Pupas nesiliovė tobulinęs kūrybinės kalbos, jo veikaluose juntama subtili, neįžeidi ironija.[1]
Sulaukęs 81 m. Riedas Pupas mirė 2002 m. Udinėje, palaidotas Santa Margerita del Gruanjo (it. Santa Margherita del Gruagno) kapinėse.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Duilio Corgnali. „PUPPO RIEDO (1920 - 2002)“. DIZIONARIO BIOGRAFICO DEI FRIULANI. Nuoroda tikrinta 2021-11-03.