Riešakauliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Riešakauliai (lot. ossa carpi) – tai aštuoni trumpieji kaulai, išsidėstę dviem eilėmis – proksimaline ir distaline. Jie jungia delnakaulius su alkūnkauliu ir stipinkauliu. Proksimalinėje riešakaulių eilėje, pradedant nuo nykščio pusės, guli laivelis (os scaphoideum), mėnulis(os lunatum), trikampis (os triquetrum), o nuo pastorojo šiek tiek į delno pusę yra žirnis (os pisiforme). Distalinę eilę ta pačia seka sudaro didysis daugiakampis (os trapezium), mažasis daugiakampis (os trapezoideum), galvinis kaulas(os capitatum) ir kablinis kaulas(os hamatum). Esant tiek gausiai mažų kaulelių, plaštaka gali atlikti daug judesių.

Riešo kaulų sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visi riešakauliai sudaryti iš akytosios medžiagos, dengiamos plono standžiosios medžiagos sluoksnio.

Riešakaulių kaulėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riešakauliai pradeda kaulėti tik po gimimo. Anksčiausiai, antrą mėnesį, kaulėjimo centrai pasirodo galviniame ir kabliniame kauluose. Vėliau, 2 – 3 metais, jų atsiranda trikampyje, dar vėliau, 3 – 6 metais – mėnulyje, laivelyje ir abiejuose daugiakampiuose. Vėliausiai, tarp 8 ir 12 metų, ima kaulėti žirnis. Mergaičių riešakaulių osifikacija vyksta anksčiau. Pavyzdžiui, mergaičių žirnis kaulėja 9 – 10 metais, o berniukų – 12 metais. Iš riešo rentgenogramos galima spręsti apie biologinį individo amžių.

Riešo kaulai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laivelis (Os scaphoideum)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis kaulas yra išlinkęs. Jo iškilimas lygiu sąnariniu paviršiumi atsikreipęs proksimaliai ir liečiasi su stipinkaulio riešiniu sąnariniu paviršiumi (facies articularis carpalis). Įdubęs laukelis atsigręžęs į distalinę riešakaulių eilę ir liečiasi su galvinio kaulo galva. Lateraliau į delno pusę nukrypęs laivelio gumburėlis (tuberculum ossis scaphoidei.) jame yra dvi fasetės, skirtos susiliesti su abiem distalinės eilės daugiakampiais

Mėnulis (Os lunatum)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Distalinis pusmėnulio pavidalo laukelis susineria su galviniu kaulu, o medialiniame gale jis pereina į dvi nedideles fasetes, susiliečiančias su kabliniu kaulu ir trikampiu. Proksimalinis iškilęs laukelis įeina į patį stipininio riešo sąnario galvos vidurį ir susineria su stipinkaulio riešiniu sąnariniu paviršiumi.

Trikampis (Os triquetrum)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Proksimalinėje riešakaulių eilėje guli medialiausiai, mažylio piršto pusėje. Kaulas yra netaisyklingo trisienio formos, todėl vadinamas trikampiu. Šoninėje jo pusėje yra du susisiekiantys laukeliai – jungtis su mėnuliu ir galviniu kaulu, o vidinėje kaulo pusėje yra ovali fasetė žirniui.

Žirnis (Os pisiforme)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaulas savo sąnariniu laukeliu jungiasi su trikampiu ir yra atsigręžęs į delno pusę. Žirnį galima apčiuopti mažojo piršto raumenų pakylos pamate. Prie jo tvirtinasi raiščiai, pasibaigia riešo alkūnkaulio lenkiamojo raumens sausgyslė. Žirnis laikomas šio raumens sezamoidiniu kaulu.

Didysis daugiakampis (Os trapezium)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis kaulas yra netaisyklingos formos, turi fasetes susinerti su laiveliu ir mažuoju daugiakampiu, taip pat balno pavidalo laukelį, kuris jungiasi su pirmojo delnakaulio pamato balniniu paviršiumi. Į delno (palmarinę) pusę nutįsta neryškus didžiojo daugiakampio gumburėlis (tuberculum ossis trapezii) prie kurio prasideda kai kurie nykščio pakylos raumenys. Medialinėje gumburėlio pusėje yra vagelė stipinkaulinio riešo lenkiamojo raumens sausgyslei.

Mažasis daugiakampis (Os trapezoideum)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaulas taip pat yra netaisyklingos formos ir turi laukelius susinerti su laiveliu, galviniu kaulu, didžiuoju daugiakampiu ir antrojo delnakaulio pamatu.

Galvinis kaulas (Os capitatum)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jo proksimalinis galas ištįsta į galvą, ji savo viršūnėje ir šonuose turi laukelius susinerti su laiveliu, mėnuliu, mažuoju daugiakampiu ir kabliniu kaulu. Distalinis galas rišasi su delnakauliais. Kablinio kaulo (os hamatum) į delno pusę nukrypęs kablys (hamulus ossis hamati) irgi glūdi mažylio pakylos raumenų pradžioje.

Kablinis kaulas (Os hamatum)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jo paviršiuose matyti laukeliai susinerti su trikampiu ir galviniu kaulais bei IV–V delnakauliais.

Riešakaulių dalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eil. nr. Lotyniškas pavadinimas Lietuviškas pavadinimas Angliškas pavadinimas
1. os scapoideum laivelis scaphoid bone
2. os trapezium didysis daugiakampis trapezium bone
3. os trapezoideum mažasis daugiakampis trapezoid bone
4. os capitatum galvinis kaulas capitate bone
5. os lunatum mėnulis lunate bone
6. os triquetrum trikampis triquetral bone
7. os pisiforme žirnis pisiform bone
8. os hamatum kablinis kaulas hamate bone
9. tuberculum ossis scapoidei laivelio gumburėlis tubercle of scapoid
10. facies articularis sąnarinis paviršius articular surface
11. tuberculum ossis trapezii didžiojo daugiakampio gumburėlis tubercle of trapezium
12. humulus ossis hamati kablinio kaulo kablys hook of the hamate bone

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Žmogaus anatomija 1“ G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2008
  • R.D.Sinelnikov – „Atlas of Human anatomy vol. 1“. Mir publisher, Moscow, 1997

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]