Riamovas

Riamovas (rus. Рямово) – nunykęs kaimas Rusijoje: Novosibirsko srities, Vengerovo rajone. Buvusio kaimo vietoje pastatyti du atminimo kryžiai (medinis ir metalinis), jo teritoriją dabartiniais laikais galima pasiekti tik medžiotojų taku.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietę 1796 m. įkūrė lietuviai – 1794 m. sukilėliai, ištremti iš Lietuvos. Vėliau čia įsigijo žemės ir atsikėlė gyventi lietuviškų gubernijų gyventojai, neturėję galimybės įsigyti žemės Tėvynėje. Naujakuriai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Administraciškai kaimas priklausė Tomsko srities Kainsko apskričiai.

Pavadinimas primena, kad kaimas įšsistatęs prie pelkių, vietinių vadinamų riama (rus. ряма). Gyventojų skaičius mažėjo: 1859 m. užfiksuoti 45 kiemai su 292 žm., o 1889 m. – atitinkamai 53 kiemai ir 243 žm. 1904 m. jau gyveno 385 žm., dirbo sviesto gamyklos grietinės cechas. 1926 m. užrašyti 655 kaimiečiai, gyvenvietė paskelbta apylinkės centru, veikė mokykla. 1929 m. įkurtas N. Krupskajos vardo kolūkis (apie 1950 m. buvo įjungtas į gretimą K. Vorošilovo vardo kolūkį).

1942 m. gruodžio pab. į Vengerovo rajoną buvo komandiruotas evakuacijoje leisto laikraščio „Tarybų Lietuva“ bendradarbis Eugenijus Meškauskas, tikint rasti kadrų sovietinės Lietuvos administracinėms struktūroms. Savo ataskaitoje LKP (b) CK sekretoriui Antanui Sniečkui jis rašė, kad „kaime virš 50 kiemų, kurių arti 40 lietuviški“.^[1]

1952 m. apylinkės centras perkeltas į Ust Lamenkos (rus. Усть–Ламенка) kaimą ir nuo to laiko Riamovas ėmė sparčiai nykti. 1984 m. jo jau nebebuvo – gyventojai išsikėlė į kitas vietoves, daugiausiai į kaimyninę Pirmąją Petropavlovką (rus. I–я Петропавловкa).