Ričardas Nakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ričardas Nakas
Ricardas Nakas Breste.jpg
Ričardas Nakas su École Navale aspiranto uniforma
Gimė: 1916 m. liepos 31 d.
Mirė: 1963 m. sausio 27 d. (46 metai)
Sutuoktinis(-ė): Irena Racevičiūtė-Darčkienė-Nakienė
Vaikai:

Algimantas Viktoras Nakas, Audronė Linden

Ričardas Bernardas Nakas (1916 m. Mintaujoje – 1963 m. Akmenėje) – ateitininkas, Lietuvos jūrų karininkas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, politinis kalinys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė vargonininko šeimoje. Mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, dalyvavo tautininkų valdžios uždraustoje moksleivių ateitininkų veikloje.

1935 m. baigęs gimnaziją, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete. 1936 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 m. baigė Karo mokyklą, pėstininkų jaunesniojo leitenanto laipsniu paleistas į atsargą. 1937 m. pabaigoje Lietuvos Krašto apsaugos ministerija paskelbė konkursą norintiems studijuoti Prancūzijos karinio laivyno mokyklose. Laimėjęs konkursą, 1938 m. vasarą su Krašto apsaugos ministerijos stipendija buvo pasiųstas į jūrų karo mokyklą École Navale Breste, Prancūzijoje.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui grįžo į Lietuvą. 1940 m. vasario 16 d. suteiktas jaunesniojo jūrų leitenanto laipsnis. Tarnavo navigacijos karininku mokomajame karo laive „Prezidentas Smetona“, dislokuotame Šventosios uoste.

Gerai mokėdamas prancūzų, anglų, rusų kalbas, ėmėsi tvarkyti lietuviškąją jūreivystės terminiją, rašė pirmąjį lietuviškų jūrinių terminų žodyną (papildęs jį išleido buriuotojas Bronys Stundžia).

1940 m. liepą, sovietiniams okupantams išformuojant karo laivo (jau pervadinto „Pirmūno“ vardu) įgulą, su dar dviem karininkais – kapitonu leitenantu Povilu Labanausku ir leitenantu Vytautu Kuizinu – nepakluso okupacinės vadovybės įsakymui evakuotis į krantą, nedidele burine jachta pabėgo iš užimto uosto į jūrą ir pasiekė Klaipėdą, čia buvo vokiečių internuotas. Vokiečiams užėmus Lietuvą, grįžo į tėvynę. Kaune įsijungė į antinacinę rezistenciją, buvo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) narys.

1942 m. vedė našlę Ireną Racevičiūtę-Darčkienę. 1943 m. rugpjūčio pradžioje su kitais šešiais LLKS spaudos leidėjais (Vladu Bakūnu, Kaziu Brazausku, Jonu Grudzinsku, Stepu Malinausku, Vladu Ramanausku ir Zigmu Zubriu) gestapo buvo suimtas. Pusmetį kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, su nėščia žmona ir kūdikiu sūnumi traukėsi iš Lietuvos, bet dėl žmonos būklės turėjo grįžti. Prisidengęs žmonos pirmojo vyro Darčkaus pavarde, įsidarbino Kauno meteorologijos stotyje.

Nuo 1944 m. birželio buvo Lietuvos laisvės armijos narys. Platino antisovietinę literatūrą, gamino antspaudus ir štampus fiktyviems dokumentams, kuriais aprūpindavo besislapstančius bendražygius. 1945 m. sausį sovietinio saugumo susektas ir suimtas. 1945 m. rugpjūtį už antitarybinę veiklą karinio tribunolo nuteistas dešimčiai metų. Kalėjo Vorkutlage, paskui Minlage (Komių ATSR). Po dešimties kalinimo metų liko tremtyje toje pačioje Komijoje.

1958 m. grįžo į Lietuvą visiškai praradęs sveikatą, sužalotu veidu, pažeistais kalbos padargais. Buvo apgyvendintas Akmenės invalidų namuose. Žuvo partrenktas sunkvežimio. Palaidotas Akmenėje.

Lietuvos Prezidento 2018 m. liepos 3 d. dekretu Ričardas Bernardas Nakas (po mirties) apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nakas R., Stundžia B., Jūriniai įvardai: trumpas žodynas, Vilnius, 1992.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]