Pereiti prie turinio

Baltriškės

Koordinatės: 55°40′26″š. pl. 25°58′37″r. ilg. / 55.674°š. pl. 25.977°r. ilg. / 55.674; 25.977 (Baltriškės)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baltriškės
{{#if:265
Įvažiavimas į Baltriškes
Baltriškės
Baltriškės
55°40′26″š. pl. 25°58′37″r. ilg. / 55.674°š. pl. 25.977°r. ilg. / 55.674; 25.977 (Baltriškės)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybės vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Degučių seniūnija
Gyventojų (2021) 9
Vikiteka Baltriškės
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Bal̃triškės
Kilmininkas: Bal̃triškių
Naudininkas: Bal̃triškėms
Galininkas: Bal̃triškes
Įnagininkas: Bal̃triškėmis
Vietininkas: Bal̃triškėse

Baltriškės – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Degučių, šiauriniame Veprio ežero krante. Seniūnaitijos centras. Stovi medinė Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčia (pastatyta 1920 m.). Kaime yra Tiberiados bendruomenės vienuolynas, kurį 2001 m. įkūrė vienuoliai iš Belgijos, jame vyksta rekolekcijos. Vienuolyno kieme stovi kryžius. Kaime yra 8 parapijiečiai ir 4 nuolat gyvenantys Tiberiados broliai.

Stogastulpis Baltriškėse
Bendruomenės pastatas
Baltriškių kapinės

Minimos nuo XVIII a. pabaigos.

19221950 m. kaime buvo pradinė, iki 1962 m. septynmetė, vėliau-aštuonmetė mokykla. Ilgametis direktorius Vilhelmas Jasiūnas.

1992 m. lapkritį Baltriškėse apsilankė brolis Morkus, pradėjęs darbą su šeimomis. Jo iniciatyva medinė buvusio kolūkio ferma perstatyta į svečių namus ir koplyčią.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7]
7 24 34 31 21 12
2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9] 2021 m.sur.[10] - - -
7 9 9 - - -

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltriškėse gimė geografijos mokslų daktarė Milda Lilija Zavadskaitė-Kiškienė.

1921 m. įkurtas šaulių sąjungos Baltriškių skyrius. Jo vadas Romualdas Puodžius 1941 m. birželio 14 d. su šeima ištremtas į Sibirą. 1941 m. birželyje, kovai su sovietiniais okupantais organizuotas sukilėlių-partizanų būrys, kuriam vadovavo bažnyčios fundatoriaus anūkas Juozas Zavadskas (1908–1975), po karo nuteistas 20 metų.

Baltriškių bažnyčioje ilgą laiką tarnavusi fisharmonija tarpukario laikotarpiu buvo pagaminta vargonų meistro Jono Šablinsko, kuris gamino instrumentus ir taisė vargonus Utenos ir Zarasų apylinkių bažnyčiose.

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. BaltriškėsMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 168 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Baltruškės. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 597 psl.
  • Tiberiados bendruomenė
  • Vl. Kviklys „Mūsų Lietuva“, „Lietuvos geografai“ 2007, psl.187-188.
  • V. Indrašius „Antalieptės kraštas“, dalis I, 2008, psl.19-32.