Pereiti prie turinio

Regionų partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Regionų partija
ukr. Партія регіонів
rus. Партия регионов
LyderisCollective leadership[1][2]
Executive secretaryBorisas Kolesnikovas[3][4]
ĮkūrėjaiMikola Azarovas
Yukhym Zvyahilsky
Volodimiras Rybakas
Įkurta1997-10-26
Uždrausta2023-02-21
ĮpėdinėOpozicijos blokas
BūstinėKyjivas, Ukraina
LaikraštisVremya Regionov
Jaunimo organizacijaJaunieji regionai
Politinė ideologijaSocialdemokratija[5][6]
Regionalizmas[7][8]
Rusofilija[9]
Euroskepticizmas[10][7]
Politinė pozicijaCentro kairė[11][12][13]
Nacionalinė narystėUž vieningą Ukrainą! (2001)
Europos narystėSocialistų ir demokratų pažangusis aljansas (kooperacija iki 2014 m.)
Ukrainos oligarchų asociacijaDonetsko klanas[14]
Spalvos  Mėlyna ir   Balta
[15][16][17][18]
ŠūkisStiprūs regionai, stipri šalis, turtingi žmonės!
(rus. «Сильные регионы, крепкая страна, богатые люди!»)
(ukr. «Сильні регіони, міцна країна, багаті люди!»)
Partijos vėliava
Svetainė
partyofregions.ua taisyti Vikiduomenis

Regionų partija (ukr. Партія регіонів) – Ukrainos politinė partija. Įkurta 1997 m. spalio 26 d. prieš 1998 m. parlamento rinkimus. Nuo partijos įkūrimo iki 2001 m. partijos narių skaičius padidėjo nuo 30 000 iki 300 000.[19] Buvo laikoma prorusiška partija. Panaikinta 2023 m.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ukrainos regionų atgimimo partija buvo įkurta 1997 m. spalio 26 d. Partijos pirmininku išrinktas Donecko meras Volodymyras Rybakas. 2001 m. pervadinta į Regionų partiją. 2003 m. partijos pirmininku išrinktas Viktoras Janukovyčius. Siūlė valstybės decentralizaciją, išplėsti rusų kalbos oficialų vartojimą. Regionų partija laimėjo 2006 m. kovo 26 d. vykusius rinkimus į Ukrainos Aukščiausiąją Radą (gavo 186 mandatus iš 450). 2014 m. partijos nariai V. Janukovyčius ir M. Azarovas atsistatydino iš Ukrainos prezidento bei premjero pareigų ir išvyko į Rusiją. 2023 m. vasario 21 d. Aštuntasis Administracinis apeliacinis teismas uždraudė Regionų partiją[20].

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Yanukovych and Azarov are excluded from PR. Ukrayinska Pravda. March 29, 2014
  2. ↑ „Politics ""Party of Regions" has excluded Yanukovich, Arbuzov, Klimenko and proceeded to the form of collective management". Breaking news "NovostiMira"“. Suarchyvuotas originalas 2014-04-08. Nuoroda tikrinta 2015-02-16.
  3. ↑ Anna German: Boris Kolesnikov, de facto, is the leader of Party of Regions Archyvuota kopija 2014-04-02 iš Wayback Machine projekto.. Party of Regions. March 29, 2014
  4. ↑ Reformed PR is headed by Borys Kolesnikov – Herman. Ukrayinska Pravda. March 29, 2014
  5. ↑ „В Партии регионов объяснили, какие они социал-демократы“. Украинская правда. Nuoroda tikrinta 2023-03-13.
  6. ↑ „Регионалы будут тренироваться вместе с эсдеками“. Украинская правда. Nuoroda tikrinta 2023-03-13.
  7. 1 2 Nordsieck, Wolfram (2014). „Ukraine“. Parties and Elections in Europe. Suarchyvuotas originalas 2018-06-12.
  8. ↑ Barrington, Lowell (2006), After Independence: Making and Protecting the Nation in Postcolonial and Postcommunist States, University of Michigan Press, p. 205, ISBN 978-0-47206898-2
  9. ↑ „Viktor Yanukovych's party claims victory“. The Economist. 2012-10-29. Nuoroda tikrinta 2015-10-07.
  10. ↑ Arsenyi Svynarenko (2014-08-29). „Ukraine's political landscape is shifting“. Politiikasta. Suarchyvuotas originalas 2015-09-24. Nuoroda tikrinta 2015-07-28.
  11. ↑ „Party System of Ukraine Before and After Maidan: Changes, Trends, Public Demand“. National Security & Defence. 6–7. Razumkov Centre: 32. 2015. „A political project – the “Socialists” party has emerged in the political field, whose leadership included prominent representatives of the centre-left Party of Regions and V. Tsushko and L. Kozhar and the media reported on the possible involvement of A. Klyuyev in its funding.“
  12. ↑ Herb, Guntram H.; Kaplan, David H. (2008). „1989 to Present“. Nations and Nationalism: A Global Historical Overview. 4 t. ABC-CLIO. p. 1619. ISBN 978-1-85109-907-8. „Viktor Yanukovych, leader of the left-leaning Party of Regions, assumes the post of prime minister.“
  13. ↑ Potter, William C.; Mukhatzhanova, Gaukhar; Sokov, Nikolai (2010). „Ukraine: A Postnuclear Country“. Forecasting Nuclear Proliferation in the 21st Century: Volume II. A Comparative Perspective. Stanford, California: Stanford University Press. p. 268. ISBN 978-0-8047-6971-6. „In all other cases mainstream Ukrainian politics-whether the center left (Party of Regions) or the center right (Our Ukraine-Bloc ofYulia Timoshenko) coalition-has tended to steer clear of the "pronuclear" stance.“
  14. ↑ Zimmer, Kerstin (2005-04-12). „What Happened to 'Unity, Consent and Revival?' The Donetsk Clan before and after the Ukrainian Presidential Elections“. Woodrow Wilson International Center for Scholars. Nuoroda tikrinta 2023-12-30.
  15. ↑ Yulia Abibok. How Ukraine’s old guard are trying to get back into parliament. openDemocracy. 18 July 2019
  16. ↑ Georgiy Avdeev. "Regionalists" without regions: What did "white-blues" forget to buy? («Регионалы» без регионов»: что забыли купить «бело-голубые»?) Archyvuota kopija 2021-03-03 iš Wayback Machine projekto.. Patriotic Forces of Donbas. 1 June
  17. ↑ Oksana Denisova. How Oranges and White-Blues through middle of a night were dividing the Maidan (Как оранжевые и бело-голубые Майдан посреди ночи делили). Ukrayinska Pravda. 19 September 2007
  18. ↑ Liubov Borschevskaya. Party of Regions creates work places. Kommersant.ru. 2 October 2007
  19. ↑ Whose Ukraine Is It Anyway? Archyvuota kopija 2012-09-19 iš archive.today
  20. ↑ „Суд заборонив Партію регіонів“.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Regionų_partija&oldid=7552337"