Redaktorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Redagavimas)
Jump to navigation Jump to search

Redaktorius (pranc. rédacteur < lot. redactus – 'sutvarkytas') – profesija, kuria užsiimantis asmuo taiso, tvarko (redaguoja) kokį nors tekstą (mokslinį, literatūrinį, techninį), jo iliustracijas, vaizdą, garsą;[1] Taip pat – vadovas, tiesiogiai vadovaujantis žiniasklaidos priemonės redakcijai ar knygų leidyklai, asmuo tiesiogiai prisiimantis atsakomybę už kokio nors leidinio turinį ir formą.

Redaktorius atsako už spaudos leidinio ar kitokios medijos turinį ir formą, jo atitikimą gramatiniams, meniniams, žanro reikalavimams. Redaktoriai deramai sutvarko autoriaus kūrinį (rašytojo, vertėjo, vaizdo operatoriaus ir pan. darbą), suteikdamas jam atstovaujamos leidyklos ar žiniasklaidos priemonės reikalavimus atitinkantį formatą, derina redakcinius pakeitimus su pačiais autoriais, užsiima autorinių užsakymų vadyba, o taip pat atstovauja savo leidyklai, siekdamas ją populiarinti ir pateikti visuomenei neklaidingą (pažintine prasme) ir taisyklingą (gramatine prasme) informaciją.

Redaktorius įprasta skirstyti pagal specifinius veiklos lygmenis:

Dirbantys su tekstu –

  • kūrinio redaktorius
  • mokslinis redaktorius,
  • literatūrinis redaktorius,
  • specialusis redaktorius;

Dirbantys su teksto ir leidinio forma –

  • techninis redaktorius,
  • meninis redaktorius (tvarko leidinio iliustracijas);

Dirbantys su garso ir vaizdo medžiaga –

  • laidų redaktorius (tvarko kino, radijo, televizijos laidų vaizdą ir garsą);

Vadovaujantys leidybai –

  • vyriausiasis redaktorius,
  • atsakingasis redaktorius.

Teksto redaktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Profesionalūs redaktoriai gali specializuotis teksto srityje. Taisomos kalbos, stiliaus klaidos, su autoriumi gali būti aptariamas ir tobulinamas teksto prasminių dalykų pateikimas. Jei redaktorius yra tik kurios nors srities specialistas, paprastai tekstams tobulinti yra kviečiamas stilistas, taisantis kalbos stiliaus dalykus ir gramatines klaidas. Kadangi pastarosios yra dėl apsirikimų neišvengiamos spaudos srityje, tekstai būna patikrinami korektoriaus. Jo vaidmuo atsiradus kompiuterinei technikai ir elektroninėms tvarkyklėms yra sumenkėjęs. Stilisto ir korektoriaus darbas paparastai dar vadinamas techniniu redagavimu. Tai reiškia kažką pakeisti, patobulinti ir pan. Redagavimas daugiausia atliekamas leidyklose, redakcijose profesionalių redaktorių.[2]

‎Redagavimo lygmenys ir redaktorių tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Redaktoriai:[3]

  • ieško, vertina ir atrenka išleisti vertus tekstus, be to
  • atrinktus tekstus jie visapusiškai redaguoja, koreguoja, peržiūri spaudai parengtus maketus ir
  • koordinuoja ir visapusiškai organizuoja daugelį leidybos veiklos procesų.

Kalbant apie teksto redagavimo lygmenis, išskiriami keli pagrindiniai:

  • darbas su teksto turiniu:
    • būsimo galutinio teksto derinimas su kūrėju visais kūrimo etapais (atitinka angl. developmental editing);
    • teksto struktūros redagavimas (atitinka angl. structural editing), nors abi veiklos gali būti laikomos dviem vienos veiklos pusėmis;
  • darbas su teksto kalbine raiška (etapai būtini tiek dirbant su naujų tekstų autoriais, tiek su vertimais):
    • teksto stiliaus ir gramatikos redagavimas (atitinka angl. copy editing);
    • korektūros klaidų taisymas (atitinka angl. proofreading).

Readaktorių tipai, kaip ir redagavimas, klasifikuojami įvairiai, bet leidyklų darbuotojus, dažniausiai vadinamus redaktoriais, apibendrintai galima skirti į 3 pagrindines grupes[4]:

  • redakcinių procesų makrolygmuo yra autorių ar jau parengtų rankraščių paieška ir darbas su teksto turiniu; šiuos darbus dirbantys redaktoriai vadinami vyriausiu redaktoriumi (atitinka angl. editor in chief) ir turinio, arba kūrybiniu, redaktoriumi (atitinka angl. content / creative editor);
    • juos dera laikyti redaktoriais strategais, sprendžiančiais apie teksto tinkamumą leisti leidykloje (čia priskiriama ir tinkamų leisti verstinų knygų paieška);
    • turinio (kūrybinis) redaktorius projektuoja tekstą, numato jo neklaidingumą ir taisyklingumą, planuoja įvairius teksto visuomeninės vertės dalykus – tai vieną leidinį apimanti strateginė veikla;
    • tiek vyriausieji tiek teksto redaktoriai glaudžiai bendradarbiauja su autoriais (originaliais kūrėjais ir vertėjais), kuria pasitikėjimo atmosferą, palaiko pusiausvyrą tarp verslo interesų ir autorių[5];
  • redakcinių procesų mikrolygmuo yra darbas su teksto kalbine raiška – tai už gramatinį taisyklingumą ir tinkamą teksto stilių, jo logiškumą, aiškumą, atitikimą žanrui, neklaidingumą ir panašius dalykus atsakingas kalbos redaktorius, arba stilistas, (atitinka angl. copy editing), ir, taip pat, korektorius, arba redaktorius korektorius (atitinka angl. proofreading), sutikrinantis, kad neliktų redaguojant praleistų klaidų ar smulkių netikslumų, formatavimo riktų ir panašių dalykų;
    • kalbos redaktoriams daug tenka dirbti su vertimais, kur pasireiškia savotiškas dvipoliškumas: redaktorius turi suderinti du tekstus, originalų ir verstinį, turi atsižvelgti į du autorius, originalo autorių ir vertimo autorių (vertėją);
  • redakcinių procesų vadybinį lygmenį įgyvendina redakcinius ir kitus leidyklų darbus organizuojantys ir koordinuojantys projektų vadovai, kurie vadinami vykdomaisiais redaktoriais (atitinka angl. managing editor).

Nors redaktoriams tenka vadybos užduočių, pagrindine jų atsakomybe išlieka tekstų kokybė, tai yra mikrolygmeniu atliekami darbai. Šiuolaikinėje Lietuvos knygų leidyboje nėra išsikristalizavusi turinio, arba kitaip kūrybinio, redaktoriaus darbo erdvė. Lietuvos leidykloms (skirtingai nei gilesnes leidybos tradicijas turinčioms užsienio leidykloms) vis dar trūksta specialistų, galinčių redaguoti tekstą makrolygmeniu[6].

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Redaktorius. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-29.
  2. Redagavimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-30.
  3. Tarp rankraščio ir knygos/ Jurgita Girčienė. Knygotyra, 2020, vol. 75, p.131-132. Nuoroda tikrinta 2021-12-29.
  4. Redaktoriaus vaidmuo verstinės grožinės literatūros leidyboje/ Fausta Brasaitė. Knygotyra, 2013, vol. 61, p.181-197. Nuoroda tikrinta 2021-12-29.
  5. Clark, Giles; Phillips, Angus.– Knygų leidybos užkulisiai.– Vilnius: Akademinė leidyba, 2017, p. 163–164.
  6. Tarp rankraščio ir knygos/ Jurgita Girčienė. Knygotyra, 2020, vol. 75, p.138. Nuoroda tikrinta 2021-12-29.