Raudonieji khmerai
Raudonieji khmerai – Kambodžos karinis komunistų judėjimas, įkurtas 1968 m. Narių skaičius buvo apie 30 tūkst. žmonių. Išpopuliarėjo po 1970 m. amerikiečių įsiveržimo (siekiant suduoti smūgį iš užnugario Ho Ši Mino kariuomenei). Daugiausiai judėjimą sudarė 12–15 metų vaikai, kurie prarado tėvus ir neapkentė miestiečių kaip „amerikiečių pagalbininkų“.
1975 m. partizanai užėmė valstybės sostinę Pnompenį ir įvedė diktatūrą. To pasekmės – Mirties laukuose nužudyta 1–3 milijonai žmonių – tikslius duomenis sunku nustatyti, nes nebuvo vykdoma surašymų. Buvo uždraustas raštas, pinigai, užsienio kalbos. Visas valstybės ūkis buvo pertvarkytas į žemės ūkio komunas su 18–20 val. darbo diena. Mirtis grėsė už mažiausius nusižengimus, tarp jų – ir sunkiai suprantamus (pvz., vaiko pagimdymas be komunos vadovybės leidimo). Kambodža (pervadinta į Demokratinę Kampučiją) buvo beveik izoliuota nuo išorinio pasaulio, kontaktus palaikė tik su Kinija ir Jugoslavija. Net valstybės vadovų vardai ir portretai (Pol Poto, Ieng Sario ir Khiey Samfairio) buvo laikomi paslaptimi nuo liaudies.
Dėl nemokšiškos ekonominės politikos valstybės ūkis žlugo. Biudžetui papildyti buvo pradėtas karas su Vietnamu. Bet vietnamiečiai lengvai apsigynė ir perėjo į puolimą, be to, į jų pusę pereidavo didelės Raudonųjų khmerų grupuotės. Vienas iš buvusių aukštų polpotininkų Heng Samrinas pradėjo vadovauti provietnamietiškai vyriausybei.
Po valdžios praradimo dėl kovos su vietnamiečiais Raudonieji khmerai kariavo prieš Heng Samrino ir Hun Seno vyriausybę. Judėjimą palaikė JAV, kuri jį laikė atsvara Vietnamui. Raudonieji khmerai JAV tiekė brangakmenius, o JAV Raudoniesiems khmerams – ginklus. Garsus amerikiečių intelektualas Nоаmas Chоmskis kalbėdamas žiniasklaidai tvirtino, kad pranešimai apie masines žmogžudystes yra ne kas kita, kaip bandymas užmaskuoti amerikiečių įvykdytas taikių gyventojų žmogžudystes Kambodžoje prieš ateinant į valdžią Pol Potui.
1998 m. po Pol Poto mirties judėjimas degradavo. Iš formalaus judėjimo lyderio K. Samfano atimta faktinė valdžia, jis apsigyveno atsiskyręs. Vienas iš Raudonųjų khmerų lyderių Iengas Sari pasirašė susitaikymą su Kambodžos vyriausybe, kuri leido jam kontroliuoti vakarines valstybės sienas.[reikalingas šaltinis] Paskutinis radikalus karo vadas buvo areštuotas 2000 m. kovo mėnesį. 2000–2005 m. atgautos paskutinės Raudonųjų khmerų kontroliuotos teritorijos. 2007 m. Raudonųjų khmerų liekanos buvo fiksuojamos tik Patanakirio ir Styngtraengo rajonuose [1].
2006 m. liepos 21 d. mirė paskutinis Raudonųjų khmerų vadas Ta Mokas. Apie naują judėjimo vadovybę nieko nežinoma.