Mirties laukai

Mirties laukai − Kambodžoje esančios vietos, kur valdant raudoniesiems khmerams (1975−1979 m.) buvo nužudyta ir palaidota skirtingais duomenimis nuo 1,7 iki 2,3 milijono žmonių (bendras gyventojų skaičius buvo 7 milijonai).

Genocidas Mirties laukuose

Juridinis procesas dėl politinių nusikaltimų prasidėdavo žmogui gaunant įspėjimą iš Angkaro (Kambodžos vyriausybės). Gavę daugiau kaip du įspėjimus buvo siunčiami „persiauklėti“, de facto – mirti. Įprastai juos vertė prisipažinti „ikirevoliuciniu gyvenimo būdu ir nusikaltimais“ (t. y. verslu ar ryšiais su užsieniečiais), pareiškiant, kad jiems bus atleista. Prisipažinusiuosius siųsdavo į Tuol Sleng ar Choeung Ek stovyklas, kur jie buvo kankinami ir žudomi.

Taupant šovinius buvo žudoma kirviais, kastuvais ar nusmailintais bambuko pagaliais. Žudyti dažniausiai atvykdavo jauni kareiviai iš kaimaviečių. Nužudytuosius laidojo duobėse.

Buvo areštuojami ir žudomi beveik visi įtariamieji – turintys ryšių su buvusia ar užsienio vyriausybėmis, profesionalai ir intelektualai, vietnamiečiai, čamai, krikščionys ir budistų vienuoliai.

Garsiausias mirties laukas yra Choeung Ek. Ten pastatytas budistų memorialas teroro aukoms atminti.

Apie genocidą Kambodžoje pastatytas filmas „Mirties laukai“ (The Killing Fields), pasakojantis apie Kambodžos žurnalistą Ditą Praną, patekusį į koncentracijos stovyklą ir sugebėjusį iš ten pabėgti.

Aukų skaičius

Tikslus žuvusių nuo raudonųjų khmerų žmonių skaičius yra ginčų objektas.

Naujoji vyriausybė, pastatyta nuvertus Pol Poto režimą, paskelbė žuvus apie 3,3 milijono. Centrinės žvalgybos valdyba (CŽV) nurodė, kad raudonieji khmerai nužudė nuo 50 iki 100 tūkstančių žmonių, o iš viso žuvo 1,2 milijono, daugiausiai nuo bado^[1].

Vėliau aukų skaičius įvertintas 1,7 milijono.