Raudonasis žaizdris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Embothrium coccineum

Raudonasis žaizdris (Embothrium coccineum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Protėjiečiai
( Proteales)
Šeima: Protėjiniai
( Proteaceae)
Gentis: Žaizdris
( Embothrium)
Rūšis: Raudonasis žaizdris
( Embothrium coccineum)

Raudonasis žaizdris (Embothrium coccineum) – protėjinių (Proteaceae) šeimos visžalių medžių ar krūmų rūšis. Natūraliai paplitusi vidurio ir pietų Čilėje, Argentinos Patagonijoje, Ugnies Žemėje.[1]

Tai 4–15 m krūmas arba nedidelis medis, iki 50 cm skersmens. Žievė tamsiai pilka su šviesiomis dėmėmis, mediena šviesiai rausva. Pasižymi ryškiai raudonais (kartais gelsvais) žiedynais. Vaisius – sausas lapavaisis su maždaug 10 sėklų. Natūraliame areale augalą apdulkina kolibriai ir vabzdžiai.[2]

Natūraliame areale raudonasis žaizdris auga lygumose ir kalnuose iki 1400 m aukščio, prisitaikęs prie įvairių biotopų.[3] Arealo šiaurėje, kur sausa, auga upių slėniuose, lagūnų pakrantėse, įgavęs medelio formą. Drėgno klimato juostoje (Valdivijos miškuose) auga kaip medis, gausus, bet ištisų medynų nesudaro. Toliau pietuose vėl retesnis ir menkesnis.[4] Britų salose, kitur auginamas kaip dekoratyvinis augalas dėl ryškių žiedų.

Savo areale raudonasis žaizdris žinomas kaip isp. ciruelillo, fosforito, notro.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Embothrium coccineum J.R.Forst. & G.Forst., Kew Royal Botanic Gardens
  2. Devoto, M., N. H. Montaldo & D. Medan, 2006. „Mixed hummingbird: Long-proboscid-fly pollination in ‘ornithophilous’ Embothrium coccineum (Proteaceae) along a rainfall gradient in Patagonia, Argentina“. Austral Ecology, 31: 512–519
  3. Chalcoff, V. R., C. Ezcurra & M. A. Aizen. 2008. „Uncoupled geographical variation between leaves and flowers in a South-Andean Proteaceae“. Annals of Botany, 102: 79-91.
  4. Alberdi, M. & C. Donoso. 2004. „Variación en Embothrium coccineum J.R. et G.Forster (notro o ciruelillo)“, en C. Donoso, A. Premoli, L. Gallo & F. Ipinza (eds.). Variación intraespecífica en las especies arbóreas de los bosques templados de Chile y Argentina, pp. 345–355. Editorial Universitaria, Santiago de Chile.