Rarogas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Rarogas arba Rarašekas, Rarigas (ček. Rarog, Raroh, Raroch, Rarašek, ukr. Раріг, lenk. Raróg) – slavų mitologijos ugninė dvasia, susijusi su namų židinio kultu. Pasak čekų tikėjimo, Rarogas gali atsirasti iš kiaušinio, kurį devynias dienas ir devynias naktis ant krosnies peri žmogus.

Rarogas įsivaizduojamas kaip paukštis, paprastai plėšrus (viduramžių čekų raroh – „sakalas“), arba drakonas su žaižaruojančiu kūnu, liepsnų plaukais, iš nasrų skleidžiąs švytėjimą. Taip pat vaizduojamas kaip ugnies verpetas (plg. lietuvių Aitvarą).

Gali būti, kad Rarogo paveikslas genetiškai susijęs su senovės rusų Svarogu ir Rachu (rusiškuose užkalbėjimuose žinomas toks sausvėjo pavadinimas Strach-Rach), taip pat senovės iranėnų Veretragna, kurio viena iš apraiškų – sakalas. Kaip tabuizuotą Rarogo vardo atmainą galima laikyti kašubų Tvarogą. Panašu, kad Rarogo kaip ugninės dvasios (anksčiau galbūt ir dievo) paveikslas buvo bendraslaviškas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мифы народов мира. Рарог – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.