Rapolas Putvinskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Rapolas Putvinskis
Putvinskis
Herbas "Abdank"
Herbas "Abdank"
Gimė: 1824 m. spalio 18
Mirė: 1904 m.
Tėvas: Hermenhildas Kazimieras Putvinskis
Motina: Marijona Adolfina Putvinskienė

Rapolas Viktoras Florencijus Putvinskis (1824 m. spalio 18 d. – 1904 m.)[1][2] – Žemaitijos bajoras, 1863 m. sukilimo dalyvis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė bajorų Hermenhildo Kazimiero Putvinskio ir Marijonos Adolfinos Putvinskienės šeimoje, kartu augo dar septyni broliai ir seserys.

1863 m. susižiedavo su grafaite Idalija Broel-Pliateraite iš Kerėžių dvaro. Broel-Pliaterių šeima dalyvavo 1863 metų sukilime, prie jų prisijungė ir Rapolas. Jis savo lėšomis sukilėlių būrį apginklavo ir apmokė Kelmės turgaus aikštėje.

Malšinant sukilimą, R.Putvinskis carinės Rusijos administracinių organų buvo suimtas ir 1863 m. spalio 23 d. ištremtas į Sibirą, dalis jo valdų buvo konfiskuota. Bausmę atliko Omske, 1869 m. išvyko į Ust Kamenogorską, kur dirbo raštininku.[3]

1872 m. caras Aleksandras II suteikė amnestiją, bet be teisės grįžti į gimtąją guberniją. Apsigyveno Rygoje, čia atvyko ir sužadėtinė Idalija Broel-Pliateraitė. Susituokus gimė sūnus Vladas, kuris užaugęs tapo garsiu visuomenės veikėju ir Šaulių sąjungos įkūrėju.

Vėliau Putvinskių šeimai leista apsigyventi Lietuvoje. Jie valdė Šilo Pavėžupio ir Graužikų dvarus (dab. vietovės Kelmės rajone), sulaukė dukters Marijos (būsimos stomatologės ir visuomenės veikėjos, dailininko Antano Žmuidzinavičiaus žmonos).

Rapolo Putvinskio sveikata silpo. 1896 m. jis perdavė dvarų administravimą sūnui Vladui ir po kelių metų mirė. Palaidotas Šilo Pavėžupio kapinaitėse.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]