Rajos
| Batoidea | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Raja clavata | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Rajos – kremzlinių žuvų (Chondrichthyes) klasės žuvų grupė. Artimai giminingos rykliams. Pasižymi plokščiu kūnu, ilga uodega, dalis turi nuodingą dyglį.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajos paplitusios visuose vandenynuose ir jūrose, ypač tropinio ir subtropinio klimato juostose, rečiau upėse. Daugelis rajų gyvena sekliuose priekrančių vandenyse, nors yra gyvenančių ir vandenynų gelmėse (iki 2500 m). Tik keletas rūšių (pvz., mantos) gali gyventi atviroje jūroje.
Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajų kūnas platus, plokščias, dažniausiai disko formos, nuo 5 cm iki 6–7 m ilgio, masė iki 1,5 t. Daugumos rajų spalva susilieja su dugnu. Rajos žvynų neturi arba jų žvynai dideli dygliuoti. Žiauniniai plyšiai (5 poros) yra pilvinėje kūno dalyje. Akių obuoliai priaugę prie orbitų. Dantys išsidėstę šalia vienas kito, buki, pritaikyti kietam maistui trinti. Krūtinės pelekų kraštai suaugę su galvos ir kūno šonais. Neturi pauodegio peleko. Nugaros pelekas ant uodegos arba jo visai nėra. Dygliauodegių rajožuvių būrio rajų uodegoje yra aštrių nuodingų dyglių. Elektrinės rajos leidžia elektros išlydį, kuriuo medžioja ir ginasi nuo priešų.[1]
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajos maitinasi daugiausia moliuskais, vėžiagyviais, kitais bestuburiais, žuvimis, planktonu. Medžioja užsikasusios į dumblą arba lėtai plaukdamos virš dugno.[1]
Dauginamasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienos rajų rūšys gyvavedės, kitos neršia raginėmis kapsulėmis. Apvaisinimas vidinis.
Santykis su žmogumi[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dalis rajų rūšių žvejojamos, jų mėsa valgoma (pvz., korėjiečių, portugalų virtuvėse), iš kepenų gaminami techniniai riebalai, iš odos – piniginės, diržai, rankinės, portfeliai, kiti odos dirbiniai.
Daug rajų rūšių žmogui pavojingos – elektrinių rajų generuojamas elektros išlydis gali smarkiai nutrenkti, o ant rajų, turinčių nuodingus dyglius, nesunku užminti braidant sekliuose vandenyse. Jų įdūrimas skausmingas, kartais gali būti mirtinas.
Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rajos skirstomos į 4 būrius, kuriems priklauso >500 rūšių.[2]
| Būrys | Iliustracija | Liet. pavadinimas | Šeimos | Gentys | Rūšys | |||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Iš viso | 
|
|
| |||||
| Myliobatiformes | 
|
Dygliauodegės rajožuvės | 10 | 29 | 223 | 1 | 16 | 33 |
| Rajiformes | 
|
Rombinės rajožuvės | 5 | 36 | 270 | 4 | 12 | 26 |
| Torpediniformes | 
|
Elektrinės rajožuvės | 4 | 12 | 69 | 2 | 9 | |
| Rhinopristiformes | 
|
Rykliauodegės rajožuvės | 1 | 2 | 5-7 | 3-5 | 2 | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Rajos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ Ray. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.