Rabunės valsčius
54°30′š. pl. 27°09′r. ilg. / 54.50°š. pl. 27.15°r. ilg.
| Rabunės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – XIX a. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Rabunė |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Vileikos apskritis (186?–189?) |
Rabunės valsčius (rus. Рабуньская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Rabunė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje, 1867 m. valsčiuje buvo 1349 dirbantys gyventojai.[1] Panaikintas XIX a. pabaigoje.
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 2876 | 325 kiemai [2] | 38 | ||
| 1874 m. | 2886 | 331 kiemas [3] | 5 seniūnijos | 33 | |
| 1880 m. | 2969 | 511 kiemų [4] | 5 seniūnijos | 33 | |
| 1885 m. | 4231 | 511 kiemų [5] | 5 seniūnijos | 33 | |
| 1890 m. | 4168 | 333 kiemai [6] | 5 seniūnijos | 33 | |
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] |
|---|---|---|
| Arpa | Орпское | Orpa |
| Astaškava | Осташковское | Ostaszkowo |
| Hubos | Губское | Huby |
| Kareikos | Корейковское | Korejki |
| Rabunė | Рабуньское | Rabuń |
| Iš viso: | 5 seniūnijos | 5 seniūnijos |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[12]
- Alševičiai (Ольшевцы), k.
- Arpa (Орпа), k., dv.
- Asaviecas (Осовец), k.
- Astaškava (Осташково), k., plv.
- Azerodai (Озероды), k.
- Balašai (Балаши), k.
- Budkos (Будки), k.
- Daubarava (Довборово), k.
- Derakai (Дераки), k.
- Haradylavičai (Городиловичи), k.
- Hrihorkos (Григорки), k.
- Hubos (Губы), chutoras
- Ivašinavičiai (Ивашиновичи), k.
- Kamsina (Комсино), k.
- Katlaucai (Котловцы), dv., k.
- Kiškarepai (Кишкарепы), k.
- Klausai (Кловси), k.
- Leonavičiai (Лявонавічы), k.
- Lipnevičiai (Липневичи), chutoras
- Manišina (Манишино), k.
- Margai (Морги), k.
- Marjampolė (Марьямполь), plv.
- Michničiai (Михничи), k.
- Navikai (Новики), k.
- Nesterkai (Нестерки), k.
- Putričiai (Путричи), k.
- Rabunė (Рабунь), k., dv.
- Rečkos (Рэчкі), mstl.
- Sasenka (Сосенка), k.
- Slabada (Слобода), k.
- Slipkai (Слипки), k.
- Strežai (Стрежи), k.
- Ustinavičiai (Устиновичи), k.
- Varoničiai (Вороничи), k.
- Žukavičiai (Жуковичи), k.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 143 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 291 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 293 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 330 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 329 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 507 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 416 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 484–485 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 507 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 85–86 psl.
- ↑ Rabuń. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 349 psl. (lenk.)
- ↑ Рабунская воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-06-30).