Freemium

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Freemiumverslo modelis, kai vartotojui siūlomi nemokami (angl. free) produktai ar paslaugos su galimybe įsigyti mokamus (angl. premium) pasirenkamus produkto ar paslaugos praplėtimus. Modelis paplitęs žiniasklaidos, virtualių žaidimų, programinės įrangos, socialinių tinklų, tinklalapių prieglobos ir kt. verslo srityse. Įmonės gauna pajamas iš vartotojų prenumeratos mokesčių už platesnę prieigą prie žiniasklaidos turinio, papildomas paslaugas ar virtualias prekes.[1]

Pastarosios įmonės kliaujasi vartotojų teigiamais atsiliepimais ir susijusios informacijos persiuntimu per socialinius tinklus, el. paštą ir kt. Nuo 2 % iki 5 % visų produkto ar paslaugos vartotojų įsigyja mokamas dalis. Kita įmonių pajamų dalis gaunama iš reklamos arba netiesiogiai iš prekės ženklo platinimo. Vartotojai, kurie nenori susimokėti prenumeratos mokesčių, mato reklamas, nors iš pradžių reklama nerodoma, kol nepasiekiama kritinė vartotojų masė.[2]

Toks verslo modelis dažnai pasirenkamas programėlių ir virtualių žaidimų vystytojų. Žaidimų pramonėje paprastai apie 20 % žaidėjų pasirenka mokėti už virtualias prekes, lygių atrakinimą ir pan.[3] Tačiau rinkos stebėtojai mano, kad žmonės yra apgaudinėjami tokiu būdu. Reikia pabrėžti, kad pastarieji žaidimai kuriami nesubrendusiems paaugliams ir jaunuoliams iki 25 m., kurie anksčiau ar vėliau priverčiami susimokėti virtualia valiuta, kad galėtų tęsti žaidimą. Kitos progamėlės, kaip „Strava“ ar „Spotify“ tiesiog ima pinigus už papildomas paslaugas ar reklamos pašalinimą.[4]

Apribojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdai, kuriais produktas ar paslauga gali būti ribojamas naudojant nemokamą versiją:[5]

  • Funkcijų ribojimas (nepilna programinės įrangos versija, neįtraukianti kai kurių funkcijų, tokių kaip vaizdo skambučiai tarp trijų asmenų, pavyzdžiui, „Skype“);
  • Ribota talpa (pvz., debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjo ribojama asmeninių ar įmonės duomenų talpa, pavyzdžiui, „Dropbox“);
  • Vietos ribojimas (galima naudoti tik viename kompiuteryje, o ne tinkle);
  • Klientų kategorijos ribojimas (gali naudotis tik mokslinai, studentai ar kt. tikslinė klientų grupė. Dauguma „Autodesk“ programinės įrangos su pilnomis funkcijomis yra nemokama studentams, „ResearchGate“ prieinama tik mokslininkams);
  • Galimybių ribojimas (free-to-play žaidimuose kur visos ar dauguma funkcijų yra prieinamos nemokamai, bet reikalauja papildomo atrakinimo arba pakankamai lėtai pasiekiamą žaidimo tikslą galima paspartinti, pavyzdžiui, „RuneScape“);
  • Klientų atpatarnavimo ribojimas (vartotojai negalės pasiteirauti darbuotojų dėl iškilusių sunkumų);
  • Laiko arba informacijos kiekio ribojimas. (pavyzdžiui, „New York Times“ neprenumeruojanties skaitytojams leidžiama perskaityti ribotą kiekį str.).

Kai kurie programinės įrangos ir paslaugų teikėjai, suteikia visas funkcijas nemokamai bandomajam laikotarpiui, o vėliau šio laikotarpio pabaigoje pereina prie nemokamos versijos su ribotomis funkcijomis (Pavyzdžiui, „Kaspersky“). Vartotojas gali atrakinti papildomas funkcijas sumokėjęs licencijos mokestį, kai kurios įmonės naudoja „freemium“ modelį, žinomą kaip „atviro branduolio“ modelį, kuriame apribotų funkcijų nemokama versija yra atviro naudojimo programinė įranga, tačiau versijos su papildomomis funkcijomis ir oficialiu palaikymu yra komercinės programinės įrangos (Pavyzdžiui, „WordPress“).

Kitos programinės įrangos leidžia naudotis visomis funkcijomis tam tikrą bandomąjį laikotarpį, o vėliau šio laikotarpio pabaigoje ji nustoja veikti (pvz., „Microsoft Office“ 30 dienų bandomasis laikotarpis). Programą galima išbandyti ribotą laiką, o vėliau ji išvis nebeveikia. Tai neturėtų būti painiojama su freemium modeliu, kai vartotojas turi prieigą prie apribotos nemokamos versijos be laiko apribojimo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Freemium Definition from Financial Times Lexicon“. lexicon.ft.com. Suarchyvuotas originalas 2017-03-26. Nuoroda tikrinta 2017-03-26.
  2. „Making “Freemium” Work“. Harvard Business Review. Nuoroda tikrinta 2017-03-26.
  3. „„Pokemon Go“ sugeneravo beveik 1 mlrd. USD, kaip kūrėjai dalinsis pajamas – paslaptis“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2017-03-27.
  4. „How Freemium Products Use Our Brains Against Us“. Bloomberg. 2013-07-11. Nuoroda tikrinta 2017-03-27.
  5. Kincaid, Jason (2009-10-24). „Startup School: Wired Editor Chris Anderson On Freemium Business Models“. Techcrunch. AOL, Inc. Nuoroda tikrinta 2012-08-13. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |dead-url= (pagalba)