Punuko kultūra
Punuko kultūra – senovės eskimų kultūra, kuri buvo paplitusi 600–1100 m. Beringo jūros salose, Beringo sąsiaurio pakrantėse, nuo Kolymos žiočių iki Baro kyšulio. Šią kultūrą 1928 m. atrado G. Kolinzas Punuko ir šv. Lauryno salose. Punuko kultūra kilusi iš senovinės Beringo jūros kultūros.
Punuko kultūrai būdingi žeberklai su kauliniais antgaliais, nugludinto skalūno darbo įrankiai. Būstai statyti iš banginių kaulų. Daugiausia buvo verčiamasi jūrų medžiokle. Skulptūra bei raižyba primityvi, schematiška, būdingi geometriniai ornamentai.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Punuko kultūra. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 265 psl.