Puerto Prinsesos požeminės upės nacionalinis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Puerto Prinsesos požeminės upės nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Urvo ertmė
Urvo ertmė
Vieta: MIMAROPA, Filipinų vėliava Filipinai
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Puerto Prinsesa
Žemėlapis rodantis Puerto Prinsesos požeminės upės nacionalinis parkas vietą.
Puerto Prinsesos požeminės upės nacionalinis parkas
Koordinatės: 10°10′0″ š. pl. 118°55′0″ r. ilg. / 10.16667°š. pl. 118.91667°r. ilg. / 10.16667; 118.91667Koordinatės: 10°10′0″ š. pl. 118°55′0″ r. ilg. / 10.16667°š. pl. 118.91667°r. ilg. / 10.16667; 118.91667
Plotas: 222 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Department of Environment and Natural Resources
Vikiteka: Puerto Prinsesos požeminės upės nacionalinis parkas
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 652

Puerto Prinsesos požeminės upės nacionalinis parkas (angl. Puerto Princesa Subterranean River National Park, tag. Pambansang Liwasang Ilog sa Ilalim ng Lupa ng Puerto Princesa) – saugoma gamtos teritorija Filipinuose, Palavano saloje, 80 km į šiaurę nuo Puerto Prinsesos. Plotas – 222 km². Įkurtas 1992 m., 1999 m. paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Yra Šv. Pauliaus kalnuose, prie tokio pat vardo įlankos kranto, rytuose ribojamas Babujano upės. Būdingas klintinis karstinis kraštovaizdis. Pagrindinis parko objektas – 24 km požeminis urvas (Šv. Pauliaus „požeminė upė“). Šiuo urvu teka Kabajugano upė, iš urvo išlendanti tiesiai į Vakarų Filipinų jūrą. Urve yra stalaktitų, stalagmitų, požeminių kambarių (didžiausias 360 m ilgio, 2,5 mln. m³ ploto). Upės žemupys veikiamas jūros potvynio. Iki 2007 m. atrandant požeminę upę Jukatane, Puerto Prinsesos požeminė upė laikyta ilgiausia pasaulyje. Virš urvo veši drėgnieji miškai, pakrantėse yra pelkių, mangrovių. Aptikta >800 augalų rūšių (iš jų – 295 medžių rūšys: paprastasis plienmedis, baltoji alstonija, plunksnalapis amugis, grakštusis sparnenis, azijinis drakonmedis, indinė miletija, vaistinis puiklapis, filipininis agatmedis, pandanas ir kt.). Čia gyvena 165 paukščių rūšys (jų tarpe 15 endeminių), 30 žinduolių (daugiausia beždžionės, barzdotieji šernai, binturongai, dygliatriušiai, 9 šikšnosparnių rūšys), 19 roplių rūšių. Vandenyse gyvena diugoniai, žalieji vėžliai.