Psichopompas
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Psichopompas (iš gr. ψυχοπομπός – „sielų vedlys“) – būtybės, dievybės, dvasios, angelai, demonai, lydintys mirusiojo vėlę į mirusiųjų pasaulį. Tai nėra teisėjai, o tiesiog palydovai, vėlės gabentojai, padedantys saugiai pasiekti pomirtinio gyvenimo buveinę. Dažnai psichopompais laikomi įvairūs gyvūnai – arkliai, šunys, gegutės, krankliai, pelėdos, lėliai, elniai ir kt. Neretai psichopompas manomas turintis žmogaus pavidalą – angelas, žynys, protėvis. Šamanistiniuose tikėjimuose dažnai šamanas laikomas mirusiųjų vedliu į mirusiųjų pasaulį.
Aiškiai išreikštas psichopompas yra graikų mitologijoje Charonas, gabenęs mirusįjį per Stikso upę. Baltų mitologijoje psichopomas nėra toks ryškus, vaizduojamas Velniu, Perkūnu, žirgu. Krikščionybėje psichopompo funkciją atlieka angelai.