Prodikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prodikas Kėjietis (sen. gr. Πρόδικος = Prodikos; ~470–400 m. pr. m. e.) – senovės graikų filosofas sofistas, pirmasis graikų filosofas, mėginęs aiškinti religijos atsiradimą.[1]

Apie Prodiko gyvenimą žinių išlikę nedaug.[2] Platonas mini, kad Prodikas atliko diplomatines misijas įvairiuose Graikijos miestuose.[2] Prodikas labiausiai telkėsi į retorikos mokymą, daug domėjosi teisinga žodžių vartosena ir prasminėmis skirtimis tarp beveik sinoniminių žodžių.[2]

Parašė veikalą „Metų laikai“, jame išdėstė religijos kilmės teoriją, anot kurios, iš pradžių žmonės dievišką pagarbą pradėjo teikti naudingiems daiktams, o po to – jų išradėjams.[1] Šią idėją perėmė euhemerizmas.[1] Prodiko teigimu, religija atsiradusi iš dėkingumo jausmo.[1]

Iki šių dienų išliko tik Ksenofonto parafrazuotas Prodiko alegorinis mitas apie Heraklio pasirinkimą tarp Ydos ir Dorybės (vad. „Heraklio trivium“).[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Prodikas. Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 310 psl.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Soren Kierkegaard. Filosofiniai trupiniai, arba Truputis filosofijos. Aidai, 2000, p. 153.