Pretčas (Elbė)

Koordinatės: 51°43′00″ š. pl. 12°48′00″ r. ilg. / 51.71667°š. pl. 12.80000°r. ilg. / 51.71667; 12.80000 (Pretčas (Elbė))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pretčas
vok. Pretzsch
      
Renesansinė Pretčo pilis
Pretčas
Pretčas
51°43′00″ š. pl. 12°48′00″ r. ilg. / 51.71667°š. pl. 12.80000°r. ilg. / 51.71667; 12.80000 (Pretčas (Elbė))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Saksonija-Anhaltas Saksonija-Anhaltas
Regionas Vitenbergas
Gyventojų (2007) 1 595
Plotas 20,92 km²
Tankumas (2007) 76 žm./km²
Tinklalapis www.pretzsch-elbe.de/
Vikiteka Pretčas

Pretčas (Elbė), (vok. Pretzsch) – iki 2009 m. buvo atskiras Vokietijos miestas, o dabar yra Bad Šmydebergo sudėtinė dalis. 20,92 km² plote gyvena 1595 žmonės (2007 m. duomenys).

Gyvenvietė išsidėsčiusi ant kairiojo Elbės kranto, Saksonijos-Anhalto žemėje. Į pietryčius plyti Diubenero gamtos parkas. Pirmą kartą paminėtas 981 m. Šventosios Romos imperatoriaus Otono II dokumente. XVII a. pabaigoje miesto pilyje gyveno Brandenburgo–Ansbacho markgrafienė ir Saksonijos kurfiurstė Eleonora, o kiek vėliau – Kristijana Ebergardina Branderburgietė-Bairoitietė (Saksonijos–Lenkijos–Lietuvos valstybės valdovo Augusto Stipriojo žmona).

Šalies valdovas Augustas Stiprusis perėjo į katalikų tikėjimą, o žmona liko evangelikė. Ji pasitraukė į savanorišką tremtį ir gyvendavo tai Hartenfelzo pilyje Torgau mieste, tai Pretčo pilyje. Valstybės sostinėje Drezdene lankydavosi retkarčiais, šalti santykiai išliko ir su vieninteliu jos vaiku – sosto įpėdiniu Frydrichu Augustu, kuris buvo vedęs uolią katalikę. Pretče Kristijana Ebergardina įsigijo ir valdė stiklo fabriką, tuo pačiu pagyvindama miesto ekonominį gyvenimą. Mirė Saksonijos kurfiurstė–Lenkijos karalienė–Lietuvos didžioji kunigaikštienė būdama penkiasdešimt penkerių metų. Palaidota miesto bažnyčioje, vyras ir sūnus laidotuvėse nedalyvavo.

Po Antrojo pasaulinio karo miestas priklausė Vokietijos Demokratinei Respublikai. Pilyje nuo 1960 m. veikė vaikų prieglauda ir mokykla.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]