Preromantizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Preromantizmas (lot. prae – prieš, anskčiau + romantizmas) – XVIII a. II pusėsXIX a. pr. Europos literatūros ir meno tendencijos, parengusios prielaidas romantizmui. Kitaip – ankstyvasis romantizmas.

Preromantizmas susijęs su Švietimo epochos idėjomis. Jo atstovai protestavo prieš klasicizmo kanonus, racionalizmą, teigė, jog galimi subjektyvūs, intuityvūs estetinio vertinimo kriterijai, akcentavo genialumo, originalumo svarbą meno kūryboje, labai vertino liaudies ir Viljamo Šekspyro kūrybą, domėjosi viduramžių kultūra, ypač gotikos stiliumi (atsirado gotikinis romanas), poetizavo dvasingumą, emocionalumą, daug dėmesio skyrė psichologinėms būsenoms, gamtos aprašymams. Preromantizmo literatūra artima sentimentalizmui. Itin populiarus buvo baladės žanras. Preromantizmas ypač būdingas anglų literatūrai – Roberto Bernso, Džono Makfersono kūrybai.