Zolitūdės tragedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Sugriuvęs prekybos centras „Maxima2013 m. lapkričio 23 d.
Žmonės aplink sugriuvusį prekybos centrą „Maxima
Gėlės ir žvakės prie sugriuvusios parduotuvės „Maxima

Zolitūdės tragedija – „Maxima“ prekybos centro stogo įgriuvimas Rygoje įvyko 2013 m. lapkričio 21 d. 18:00 val. Zolitūdės mikrorajone Rygoje. Patvirtinta 54 žmonių, įskaitant 3 ugniagesius, mirtis, dar 35 gydomi ligoninėje dėl sužeidimų. Iš 54 aukų – 51 Latvijos, vienas – Armėnijos, du – Rusijos piliečiai. Tai pati pražūtingiausia katastrofa Latvijoje nuo 1950 m., kai nuskendus garlaiviui „Majakovskis“ žuvo 147 žmonės.

Pastatas buvo užbaigtas tik 2 metus prieš sugriuvimą, 2011 m. lapkričio 3 d.; pastatytas kompanijos „Re&Re“. Užėmė 4750 m² plotą ir kainavo 1,4 mln. eurų. Beveik visą Rygoje sugriuvusio prekybos centro „Maxima“ pastatą valdė UAB „Tineo“, kurios savininku buvo vienas „Vilniaus prekybos“ akcininkų Nerijus Numavičius.[1]

Po tragedijos iškeltoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti 263 asmenys, reikalaujama kompensacijų suma − 155 mln. eurų, kaltinimai pateikti devyneriems asmenims. Tarp griūties priežasčių nurodomos pastato projektavimo klaidos.[2]

Mirtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilietybė Aukų skaičius
Latvijos vėliava Latvija 51
Rusijos vėliava Rusija 2
Armėnijos vėliava Armėnija 1
Iš viso 54

2013 m. lapkričio 24 d. buvo paskelbtas žuvusiųjų sąrašas. Iš žuvusiųjų trys ugniagesiai gelbėtojai žuvo bandydami gelbėti žmones po pirmosios griūties.[3]

Reakcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie centro griūtį pranešė didžiausi pasaulio žiniasklaidos kanalai BBC, CNN.[4][5] Iškart po katastrofos didžiausias šalies socialinis portalas Draugiem.lv bei Delfi savo pagrindiniuose puslapiuose užsidėjo juodą kaspiną. Kitą dieną ir Lietuvos spaudoje pasirodė straipsnių, kuriuose išreiškiama užuojauta Latvijai.

Latvijoje paskelbtas trijų dienų gedulas (nuo 23 iki 25 d.).[6] Užuojautą išreiškė kaimyninių valstybių – Lietuvos[7], Estijos ir Rusijos[8] – lyderiai ir vyriausybės, Estijoje ir Lietuvoje gedulo diena paskelbta lapkričio 24 d. (sekmadienis).[9] Užuojautos žinutę Latvijai ir jos žmonėms nusiuntė ir Europos Komisijos prezidentas José Manuel Barroso, Vatikanas pareiškė esąs nuliūdintas katastrofos ir melsis už aukas ir jų artimuosius.

2013 m. lapkričio 27 d. Latvijos vyriausybė prisiėmė politinę atsakomybę dėl centro griūties, ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis atsistatydino iš pareigų.[10]

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minint antrąsias tragedijos metines, 2015 m. lapkričio 21 d. Rygoje prie „Maximos“ atidengtas laikinasis paminklas aukoms atminti. Išleista atminimo knyga.[11]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]