Preegzistencija
Preegzistencija – tikėjimas sielos egzistavimu iki pradėjimo.[1]
Tikėjimas preegzistencija sutinkamas tarp Sibiro genčių, finougrų, Afrikoje ir Okeanijoje.[1] Protėvių, mirusiųjų pasaulis esąs ir dar neužgimusių sielų buveinė.[1] Apie tikėjimą preegzistencija lietuvių tradicijoje patikimų duomenų nėra.[1]
Kad siela egzistuojanti iki pradėjimo, tvirtino Platonas, taip esą dėl to, kad siela – dvasinė ir nemari.[2] Mokymo apie sielos preegzistenciją požymiai aptinkami krikščionių teologų Klemenso Aleksandriečio ir Origeno darbuose.[2] Pagal Origeno mokymą, siela sutverta vien dvasinei laisvės būčiai, tačiau nusikaltusi ir dėl to pasmerkta apvalymo procesui kūniškame pavidale.[2] Konstantinopolio II susirinkimas, vykęs 553 m., šį mokymą paskelbė eretišku.[2]
Kai kurie žmonės, išgyvenę klinikinę mirtį ir apymirtines patirtis, teigia matę egzistencijos prieš pradėjimą vizijas, pasirinkę savo gyvenimo kelią bei tėvus.[3] Šamanai, mediumai taip pat teigia, kad gali bendrauti su dar neužsimezgusia gyvybės forma.[3]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 G. Beresnevičius. Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas. Aidai, 2001, 141 psl.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Preegzistencija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-03-28.
- ↑ 3,0 3,1 Guittier, Marie-Julia; Wahbeh, Helané; Eykerman, Magali; Evrard, Renaud (2023-07). „Near birth experience: An exploratory study on the communication experiences with a hypothetical prenatal consciousness“. EXPLORE. 19 (4): 544–552. doi:10.1016/j.explore.2022.11.003. ISSN 1550-8307.
{{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba)