Klinikinė mirtis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Klinikinė mirtismirties tarpsnis, trunkantis 5–6 minutes. Ištinka nutrūkus svarbiausioms gyvybinėms funkcijoms: netenkama sąmonės, sustoja širdis, dingsta pulsas, nutrūksta kvėpavimas. Tačiau dauguma organų ir ląstelių dar būna gyvi, ir laiku atlikus reanimaciją, organizmas atsigauna. Klinikinės mirties metu audiniuose išsibaigia paskutinės deguonies bei adenozintrifosfato atsargos. Po to audiniai ima žūti. Greičiausiai apmiršta smegenų žievė. Žuvus pakankamai didelei smegenų žievės daliai atgaivintas žmogus gali likti psichiškai nesveikas. Atsiradus negrįžtamiems pokyčiams smegenyse prasideda biologinė mirtis.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mirtis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009