Nacionalinė policija (Prancūzija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Prancūzijos nacionalinė policija)
Nacionalinė policija
Police nationale
Bendroji informacija
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Įkurta 1941 m. balandžio 23 d. (1941-04-23)
Pavaldumas Prancūzijos vyriausybė
Centrinė būstinė Paryžius, Prancūzija
Metinis biudžetas 12,64 mlrd. € (2021)
Darbuotojų kiekis 145 200 (2015)
Buvusi tarnyba Sûreté nationale (1944–1966)
Vadovybė
Vadovas Generalinis direktorius Frédéric Veaux
Tinklalapis
police-nationale.interieur.gouv.fr

Nacionalinė policija (pranc. Police nationale) – viena iš dviejų policijų Prancūzijoje, iki 1966 m. buvusi Sûreté nationale. Pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Jurisdikcija apima vidutinius ir didelius miestus.

Kita Prancūzijos policija yra Nacionalinė žandarmerija, kurios jurisdikcija apima mažus miestus, kaimo vietoves ir pasienį.

Nacionalinė policija veikia vidutiniuose ir dideliuose miestuose, kur ji:

  • Vykdo policines saugumo funkcijas (patruliuoja, kontroliuoja eismą, tikrina dokumentus…)
  • Teismų tiriančiųjų magistratų prižiūrima ir jų paliepimu vykdo kriminalinių nusikaltimų tyrimus, atlieka kratas ir t. t.

Organizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionalinei policijai vadovauja generalinis direktorius (directeur général de la police nationale), dabar tai – Frédéric Pechenard. Generalinis direktorius tiesiogiai vadovauja Nacionalinės policijos generalinei direkcijai (Direction Générale de la Police nationale; DGPN).

Policija sudalinta į direkcijas:

  • Nacionalinės policijos administravimo direkcija (Direction de l’administration de la police nationale; DAPN)
  • Nacionalinės policijos apmokymo direkcija (Direction de la formation de police nationale; DFPN)
  • Centrinė kriminalinės policijos direkcija (Direction centrale de la police judiciaire; DCPJ)
  • Centrinė viešojo saugumo direkcija (Direction centrale de la sécurité publique; DCSP) – uniformed patrol and response
  • Centrinė pasienio policijos direkcija (Direction centrale de la police aux frontières; DCPAF)
  • Nacionalinės policijos generalinė inspekcija (Inspection générale de la police nationale; IPGN) – vadovauja generalinis inspektorius, nacionalinėje policijoje atlieka vidinius tyrimus.
  • Centrinė respublikinių saugumo kuopų direkcija (Direction centrale des compagnies républicaines de sécurité; DCCRS) – vadovauja respublikinėms saugumo kuopoms, kurios yra riaušių malšinimo policija.
  • Techninė tarptautinio policijų bendradarbiavimo tarnyba (Service de coopération technique internationale de police; SCTIP)
  • Aukštųjų asmenų apsaugos tarnyba (Service de protection des hautes personnalités; SPHP) – saugo svarbius asmenis, pvz., užsienio šalių diplomatus. Prancūzijos prezidentą saugo per pavaldų padalinį Respublikos prezidento saugumo grupė ‎ (Groupe de Sécurité de la Présidence de la République.
  • Paryžiaus policijos prefektūra (Préfecture de Police de Paris) – teikia policines ir saugumo paslaugas Paryžiaus teritorijoje.
  • RAID (Recherche Assistance Intervention Dissuasion) – priešteroristinis dalinys

Ankstesnės direkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. liepos 1 d. dvi Nacionalinės policijos direkcijos:

buvo sulietos į vieną vidaus žvalgybos agentūrą.

Naujoji agentūra pavadinta Centrinė vidaus žvalgybos direkcija (Direction centrale du renseignement intérieur; DCRI). Ši direkcija tiesiogiai pavaldi Prancūzijos vidaus reikalų ministrui.[1] Dabartinis direkcijos direktorius yra (Bernard Squarcini), anksčiau buvęs DST direktorius, kuris anksčiau buvo ir RG vado pavaduotojas.

Policijos laipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Prancūzijos policijos laipsniai.

Įranga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ginklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pistoletas Sig Pro SP 2022, dabartinis Prancūzijos policijos asmeninis ginklas

1935 m. Prancūzijos policija naudojo įvairius asmeninius ginklus, tiek revolverius, tiek savitaisius pistoletus. Žinomiausi buvo revolveriai MAS 1873 revolver ir MAS 1892, pistoletai FN M1900 ir „Ruby“, daug kitų privačiai pirktų ginklų.

Išsyk po Antrojo pasaulinio karo buvo naudojama daug karinių ginklų, dažnai trofėjinių, tokių kaip pistoletai Mauser HSc ir Walther P38, šautuvai Karabiner 98k.

1951 m. imta standartizuoti policijos ginklus, pereita prie 7,65 mm pistoletų RR 51 ir pistoletų kulkosvaidžių MAS-38 ir MAT-49. Nuo 1953 m. dėl dažniau pasitaikančių prievartos aktų ir Alžyro karo Respublikinės saugumo kuopos perginkluotos 9 mm pistoletais MAC Mle 1950.

Nuo maždaug 1960 m. imta naudoti stambaus kalibro revolverius, pvz., Manurhin MR 73 ir Ruger SP-101. Po dvidešimties metų imta standartizuoti naudojamus revolverius. 8-tąjį dešimtmetį į ginkluotę įtraukti šturmo šautuvai SIG SG 543, skirti naudoti kovoje su gerai ginkluotais organizuoto nusikalstamumo nariais bei teroristais.

Po 2000 m. imta pereidinėti prie savitaisų pistoletų ir 9 mm kalibro. Keletą metų standartiniu Nacionalinės policijos ir Nacionalinės žandarmerijos pistoletu buvo Beretta 92FS. 2003 m. abi institucijos sudarė didžiausią po Antrojo pasaulinio karo laikų pistoletų pirkimo kontraktą[2] ir nupirko apie 250 tūkst. SIG SP 2022 pistoletų. Manoma, kad šie ginklai liks ginkluotėje iki 2022 m.

Automobiliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelis Nacionalinės policijos automobilių yra prancūziškų markių (daugiausia Renault, Citroen ir Peugeot), tačiau dalis automobilių yra Ford ir Opel. Neuniformuoti policininkai iš specialiųjų policijos dalinių naudoja pačių įvairiausių gamintojų automobilius.

Policijos sraigtasparniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionalinė policija turi 70 sraigtasparnių.

Markė Kilmė Tipas Versijos Naudojama[3] Pastabos
Eurocopter EC 145 Prancūzija bendros paskirties sraigtasparnis
38
Eurocopter Ecureuil Europos Sąjunga bendros paskirties sraigtasparnis AS 350B
AS 350BA
AS 350B-1
22

5

4
Eurocopter Fennec Europos Sąjunga bendros paskirties sraigtasparnis AS 550U-2
1


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Official announcement of the DCRI’s launch on the website of the French Ministry of the Interior. Archyvuota kopija 2009-08-03 iš Wayback Machine projekto.
  2. Ayoob, Massad F.: The Gun Digest Book of Sig-Sauer: A Complete Look at Sig-Sauer Pistols, page 80. Gun Digest, 2004.
  3. „World Military Aircraft Inventory“, Aerospace Source Book 2007, Aviation Week & Space Technology, January 15, 2007.