Centrinė bendrosios informacijos direkcija
Centrinė bendrosios informacijos direkcija (pranc. Direction centrale des renseignements généraux; RG) – buvusi Prancūzijos žvalgybos tarnyba, priklausiusi Prancūzijos Nacionalinei policijai ir pavaldi Generalinei nacionalinės policijos direkcijai (Direction Générale de la Police Nationale; DGPN) ir galop Prancūzijos Vidaus reikalų ministerijai.
Viena iš jos veiklos sričių buvo azartinių lošimų vietų bei arklių lenktynių stebėjimas
2008 m. liepos 1 d. RG buvo sujungta su Teritorinio stebėjimo direkcija (Direction de la Surveillance du Territoire; DST) ir sudarė naują žvalgybos tarnybą Centrinę vidaus žvalgybos direkciją (Direction centrale du renseignement intérieur).[1]
Organizacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]RG buvo sudaryta iš 4 subdirekcijų:
- Tyrimų subdirekcija – buvo atsakinga už teroristinės veiklos žvalgybą, prevenciją ir slopinimą, stebėjo grupes ir organizacijas, potencialiai susijusias su tokia veikla.
- Analizės, perspektyvų ir visuomenės faktų subdirekcija – analizavo duomenis, rinktus apie finansines, socialines ir kitokias institucijas.
- Išteklių ir metodų subdirekcija – atrinkinėjo ir apmokė būsimus darbuotojus, užsiėmė logistika, dokumentacija, juridika ir biudžetu.
- Žaidimų ir kazino subdirekcija – stebėjo lošimo namų ir arklių lenktynių veiklą, kovojo su pažeidimais šioje srityje, kurioje turėjo kriminalinės policijos įgaliojimus.
RG padaliniuose dirbo 3850 darbuotojų. Jie nebuvo įslaptinti, dalis jų turėjo leidimus dirbti su slapta informacija. RG darbuotojai neturėjo kriminalinės policijos įgaliojimų, išimtis buvo tik Žaidimų ir kazino subdirekcijos darbuotojai.
Paskutinis RG vadovas buvo Joël Bouchité.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Terminas Renseignements Généraux pasirodė dar 1907 m., kai Bendrojo saugumo direktorius Célestin Hennion įsteigė policijos žvalgybos tarnybą.
4-tą dešimtmetį fašistuojančių grupių (pvz., „La Cagoule“) veikla paskatino 1937 m. sukurti Direction des services de renseignements généraux et de la police administrative, kuri 1938 m. tapo Inspection Générale des Services de Renseignements Généraux et de la Police Administrative.
1941 m. Viši režimas sukūrė savo tarnybą, vadintą Direction Centrale des Renseignements Généraux.
Išvadavus Prancūziją RG atgavo 4-tą dešimtmetį vykdytas funkcijas. Vykstant dekolonizacijai susidurta su naujomis grėsmėmis, kylančiu šiuolaikiniu terorizmu (pvz., OAS).
Nuo 1973 m. Prancūzijos valstybės sienų stebėjimas buvo perduotas specialiai oro ir sienų policijai (Police de l’Air et des Frontières; PAF).
Paskutinį XX a. dešimtmetį RG ėmė stebėti radikalųjį islamizmą, antiglobalistinius judėjimus bei kultus.
RG buvo ne sykį kaltinta, kad nelegaliai šnipinėja žurnalistus bei vyriausybės politinius oponentus, manoma, kad šie kaltinimai turėjo pagrindo.[2] Kelis kartus buvo siūlyta RG panaikinti ar sujungti kitas policijos žvalgybos tarnyba, pvz., Direction de la Surveillance du Territoire, kas ir buvo padaryta 2008 m. liepos 1 d.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „La réorganisation des services de renseignement“ Archyvuota kopija 2008-08-03 iš Wayback Machine projekto., official website of the French Ministry of the Interior, September 13, 2007
- ↑ Sarkozy sues French ex-spy chief. Hugh Schofield, BBC. 16 October 2008. However, it is clear from the contents of his notebooks that as head of a domestic intelligence agency, Mr Bertrand viewed his remit rather more broadly. Published in Le Point news magazine, the private notebooks contain all sorts of tittle-tattle about the financial, sexual and personal secrets of prominent men and women. … Mr Sarkozy believes – and the notebooks appear to bear this out – that during the early years of this decade the then President, Jacques Chirac, was using the Renseignements Generaux agency to dig up dirt on his rivals, of whom Mr Sarkozy was one