Pradžiažemiai
Pradžiažemiai (Regosols) – sistematinė jaunų, gerai natūraliai drenuojamų automorfinių dirvožemių grupė. Tai pradinės dirvodaros dirvožemiai, paprastai susidarantys po erozijos ar pirminės dirvožemio dangos dirbtinio sunaikinimo. Pradžiažemiuose yra tik pilkšvojo horizonto užuomazgų, jis labai mažai humusingas.[1]
Pradžiažemiai užima 260 mln. ha plotą. Randami kartu su uolėtžemiais, kalkžemiais ir smėlžemiais.[1] Apie 50 mln. ha paplitę tropikuose, 36 mln. ha – kalnuotose vietovėse. Nesudaro ištisų plotų.[2] Jų esama kalnų, kalvų, griovių, pylimų šlaituose, rekultivuotuose karjeruose. Lietuvoje pradžiažemiai užima 0,36 % dirvožemio dangos (apie 229 km²). Daugiausia paplitę Pietų Lietuvos, Aukštaitijos ir Žemaitijos kalvų stačiuose šlaituose, vėjo pustomose Kuršių nerijos kopose.[1]
Dykumose pradžiažemiai žemės ūkio reikšmės praktiškai neturi. Vietose, kur iškrenta 500–1000 mm kritulių per metus, norint išdirbti pradžiažemius, reikia drėkinimo, nes drėgmė dirvoje nesusilaiko.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Algirdas Juozas Motuzas. pradžiažemiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ 2,0 2,1 World reference base for soil resources 2014, FAO.