Pozityvioji teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – stilius
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Vikipedijos projekte.

Pozityvioji teisė (lot. ius positivum - „teigiama" teisė) - teisė, kylanti iš įstatymų. „Pozityvioji“ (lot. ponere „statyti“, positum „įstatytas“) reiškia [teisėkūros] „įstatyta“, įtvirtinta.

Pozityvioji teisė - teisė normos, priimtos įstatymų leidėjo įstatymo leidybos metu. Pozityviosios teisės vertybiniai aspektai neturi įtakos jos galiojimui; nesvarbu, ar tokios teisės teisės normos yra legitimios, visuotinai priimamos visuomenėje.

Pozityvioji teisė ir prigimtinė teisė yra priešpastatomos viena kitai. Prigimtinė kyla iš „gamtos“, „žmogaus prigimties“ arba „Dievo“. Vien teisės kilmės šaltiniai nebūtinai sąlygoja turinio prieštaravimus - pozityvioji teisė ir prigimtinė teisė didžia dalimi sutampa.

Pozityvioji teisė - netobula, keičiama, tobulintina, ji gali egzistuoti tik tam tikroje teisinėje sistemoje. Jos laužymas pateisinamas (pvz., etiniais pagrindais) autoritariniuose režimuose, kai yra pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, taigi ir prigimtinė teisė. Demokratinėse visuomenėse siekiama, kad pozityvioji teisė neprieštarautų nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai.