Pozityvioji diskriminacija
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Pozityvūs veiksmai - tai vyriausybės ar organizacijos politika ir praktika, kuria siekiama padidinti tam tikrų grupių atstovavimą dėl jų lyties, rasės, seksualumo, tikėjimo ar tautybės tose srityse, kuriose jos yra nepakankamai atstovaujamos, pavyzdžiui, švietimo ir įdarbinimo srityse.[1][2][3] Istoriškai ir tarptautiniu mastu teigiamais veiksmais buvo siekiama tokių tikslų, kaip įdarbinimo ir darbo užmokesčio nelygybės mažinimas, švietimo prieinamumo didinimas, įvairovės skatinimas ir akivaizdžių praeities skriaudų, žalos ar kliūčių atitaisymas.
Pozityviųjų veiksmų politikos pobūdis įvairiuose regionuose yra skirtingas ir apima įvairias sritis - nuo griežtų kvotų iki tiesiog tikslinio skatinimo didinti dalyvavimą. Kai kuriose šalyse taikoma kvotų sistema, pagal kurią tam tikras procentas darbo vietų vyriausybėje, politinių postų ir laisvų vietų mokyklose turi būti rezervuotas tam tikros grupės nariams; toks pavyzdys - rezervavimo sistema Indijoje.
Kai kuriuose kituose regionuose, kur kvotos nenaudojamos, mažumų grupių nariams teikiama pirmenybė arba į juos ypatingai atsižvelgiama atrankos procesuose. Jungtinėse Amerikos Valstijose pozityvioji veikla įdarbinimo ir švietimo srityse buvo teisinių ir politinių ginčų objektas. 2003 m. Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas byloje Grutter prieš Bollinger nusprendė, kad Mičigano universiteto Teisės mokykla gali atsižvelgti į rasę kaip į papildomą veiksnį, kai kandidatai vertinami kompleksiškai, ir paliko galioti draudimą naudoti kvotas.[4]
Jungtinėje Karalystėje įdarbinti asmenį vien dėl jo saugomos grupės statuso, neatsižvelgiant į jo darbo rezultatus, yra neteisėta.[5][6] Tačiau Jungtinės Karalystės įstatymai leidžia atsižvelgti į priklausymą saugomai ir nepalankioje padėtyje esančiai grupei priimant į darbą ir paaukštinant pareigose, jei ši grupė yra nepakankamai atstovaujama tam tikroje srityje ir jei kandidatai yra vienodų nuopelnų. Vadovaujamasi logika, kad asmuo neturi būti pasirinktas tik dėl jo priklausymo grupei, o atitinkamoms institucijoms leidžiama naudoti nepalankioje padėtyje esančios grupės statusą kaip „lygiųjų“ tarp dviejų vienodų nuopelnų turinčių kandidatų.[7] Tai iš esmės atitinka Jungtinių Valstijų praktiką.
Tačiau Jungtinėje Karalystėje paplitęs alternatyvus požiūris vadinamas „pozityviaisiais veiksmais“. Pagal šį požiūrį daugiausia dėmesio paprastai skiriama lygioms galimybėms užtikrinti ir, pavyzdžiui, tikslinėms reklamos kampanijoms, kuriomis siekiama paskatinti etninių mažumų kandidatus prisijungti prie policijos pajėgų. Tai dažnai apibūdinama kaip „spalvotai aklas“, nors Jungtinėse Valstijose dėl šios koncepcijos socialinio gyvybingumo smarkiai ginčijamasi.[8]
Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Su kvotomis ir pozityviaisiais veiksmais susijusi teisė įvairiose šalyse labai skiriasi.
- Indijos rezervavimo sistemoje naudojamos kastomis ir kitomis grupėmis pagrįstos kvotos.
- 2012 m. Europos Sąjungos Komisija patvirtino planą, pagal kurį iki 2020 m. moterys turėtų užimti 40 proc. nevykdomųjų direktorių pareigų didelėse Europos biržinėse bendrovėse.[9]
- 1994 m. Pietų Afrikai perėjus prie demokratijos, Afrikos nacionalinio kongreso vadovaujama vyriausybė nusprendė įgyvendinti pozityviųjų veiksmų teisės aktus, kad būtų ištaisyta ankstesnė apartheido metu buvusi disproporcija, t. y. įgyvendinti užimtumo lygybės politiką. Todėl visi darbdaviai pagal įstatymą buvo įpareigoti įdarbinti anksčiau neturinčias teisių grupes (juodaodžius, indėnus ir spalvotuosius).
- Kinijoje tautinių mažumų atstovams taikomos pozityvios švietimo priemonės. Tai gali būti siejama su minimalių reikalavimų mažinimu per nacionalinį stojamąjį egzaminą į universitetus, kuris yra privalomas visiems studentams, norintiems įstoti į universitetą.[10] Kai kuriuose universitetuose nustatytos mažumų (ne hanų) studentų priėmimo kvotos. Be to, tautinių mažumų studentams, studijuojantiems į etnines mažumas orientuotose specialybėse (pvz., kalbos ir literatūros programose), skiriamos stipendijos ir (arba) jie nemoka už mokslą ir gauna mėnesinę stipendiją.
- Rumunijoje romų tautybės žmonėms skiriamos kvotos, kad jie galėtų mokytis valstybinėse mokyklose ir valstybiniuose universitetuose.[11]
Taip pat žr[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Positive discrimination“ Oksfordo žodyne Archyvuota kopija 2015-09-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Affirmative action“ Oksfordo žodyne Archyvuota kopija 2015-09-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vykdomasis įsakymas 11246 Jungtinių Valstijų Federaliniame registre
- ↑ http://supct.law.cornell.edu/supct/03highlts.html#2
- ↑ GOV.UK
- ↑ Personneltoday.com: Ar galima teigiama diskriminacija? Archyvuota kopija 2008-01-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ GOV.UK: Kokie „pozityvūs veiksmai“ leidžiami pagal diskriminaciją reglamentuojančius teisės aktus?
- ↑ Bonilla-Silva, Eduardo (2014). Racism Without Racists: Color-blind racism and the persistence of racial inequality in the United States (4th ed.). Rowman & Littlefield. pp. 101–102. ISBN 978-1-44-222055-3.
- ↑ „Mūšis dėl ES valdybos narių kvotų baigėsi, tačiau moterys dar negali atsipūsti“. Forbes.com.
- ↑ „Guangdongo provincijos etninių ir religinių reikalų komisija“. Mzzjw.gd.gov.cn.
- ↑ http://www.mmuncii.ro/old/ro/domenii-politici-familiale-incluziune-si-asistenta-sociala-romii---progrese-inregistrate-in-romania-in-perioada-2007---2008-540-view.html[neveikianti nuoroda]