Povilas Balčiūnas (1927)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Povilas Balčiūnas (g. 1927 m. birželio 27 d. Šiauliai) – Lietuvos inžinierius energetikas, elektronikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1956 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1970 m. KPI apgynė elektrotechnikos mokslų kandidato disertaciją. 1994 m. habilituotas technologijos mokslų daktaras.

19581968 m. dirbo Vilniaus projektavimo ir konstravimo biure „Puntukas“. Nuo 1968 m. Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas) dėstytojas, Elektros energijos keitiklių laboratorijos mokslinis vadovas; nuo 1995 m. profesorius. 2000 m. Atsinaujinančiųjų energijos šaltinių technologijų mokslinio centro direktorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė originalių stabilizuotos srovės sistemos įrenginių, su kitais – lazerinį skalpelį koaguliatorių. 19961999 m. atliko saulės energijos išteklių Lietuvoje tyrimus: ištyrė saulės spinduliuotės energijos ir spindėjimo trukmės koreliacinius ryšius bei dėsningumus; sukūrė Lietuvos regionų saulės energijos išteklių įvertinimo metodiką, įkūrė šių išteklių tyrimo kompiuterizuotą monitoringo postą.[1]

Daugiau kaip šimto penkiasdešimt mokslinių straipsnių lietuvių, rusų ir anglų kalbomis autorius ir bendraautoris, dviejų mokslinio tyrimo darbų, atliktų pagal valstybines programas, 25 išradimų autorius.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aukšto dažnio įtampos – srovės galios keitiklių teorijos sintezė, monografija, 1994 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Povilas Balčiūnas (1927). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 486 psl.