Polocko, Jersikos ir lietuvių žygis į Livoniją (1203)

Polocko, Jersikos ir lietuvių žygis į Livoniją
Livonijos kryžiaus karai
1203 m. žygio metu kryžiuočių valdomos teritorijos apėmė tik Dauguvos žemupį.
Data 1203 m. vasara Vieta Ikškilė, Salaspilis, Ryga Rezultatas Polocko, Jersikos ir Lietuvos kariuomenės nepajėgė užimti kalavijuočių pilių.
Priešininkai
Polocko kunigaikštystė Jersika lietuviai	Dauguvos lyviai, Kalavijuočių ordinas Rygos miestas
Vadai
Vladimiras Vseslavičius, Visvaldis, Dangerutis	Lyvių vyresnieji, vyskupas Albertas
Aukos
	Rygos miestiečiai

Polocko, Jersikos ir lietuvių žygis į Livoniją – Livonijos kryžiaus žygio pirmojo etapo tąsa. Kampanija vyko 1203 m. vasarą – tai buvo lyvių ir krikščionių konflikto atsinaujinimas, nutraukęs po 1200 m. įvykusio Rumbulos mūšio ir Salaspilio apgulties sudarytą taikos sutartį su vyskupu Albertu, leidusią pradėti Rygos statybą. Kampanijos įvykiai aprašyti Henriko Latvio kronikoje.

Kampanijoje dalyvavo Polocko kunigaikštystės kariuomenė, vadovaujama kunigaikščio Vladimiro Veslavičiaus, ir jungtinė Jersikos bei jos sąjungininkų lietuvių kariuomenė, vadovaujama Jersikos valdovo Visvaldo. Teigiama, kad lietuvių daliniams greičiausiai vadovavo pats Dangerutis.

Polocko kariai apgulė Livonijos ordino Ikškilės pilį. Pastarojoje po 1200 m. metų kampanijos buvo tik labai nedidelės ginklų atsargos. Apsiausties metu Polocko kunigaikštis išvyko į Salaspilį, siekdamas užimti vietinę pilį, kuriai ginti Rygos vyskupas Albertas atsiuntė vokiečių dalinius. Polockiečiai nesugebėjo užimti saloje esančios pilies ir buvo priversti trauktis. Taip pat nurodoma, kad apsiausties metu lietuviai sugriovė vietos bažnyčią ir apgriovė pilį.

Tuo pat metu Jersikos valdovas kartu su lietuviais patraukė Rygos link. Miesto apylinkėse, prie Senojo kalno (lot. mons Antiquus) įvyko kautynės su kryžiuočiais, kurios kituose šaltiniuose datuojamos 1204 m. Mūšyje su Rygos miestiečiais žuvo jų vadas Teoderichas Brudegamas.